Vilniaus klausimo vertinimai istoriografijoje


Istorijos kursinis darbas. Įvadas. Tarybų Rusijos vaidmens vertinimai istoriorafijoje. Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutarties problematika Vilniaus klausimo kontekste. Lietuvos ir Tarybų Rusijos nepuolimo sutarties 1926 metų rugsėjo 28 d. problematika Vilniaus klausimo kontekste. Lietuvos laikysenos Vilniaus klausimu vertinimai istoriografijoje. Baltijos valstybių aljanso galimybė Vilniaus klausimo kontekste. Išvados. Literatūros sarašas.


Vilniaus klausimo problema – viena iš svarbiausių Lietuvos tarpukario politinių problemų tarp Lietuvos ir Lenkijos. Į Lietuvos ir Lenkijos konfliktą dėl Vilniaus, be pastarųjų valstybių, buvo įtrauktos didžiosios Vakarų Europos valstybės – Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios atliko svarbų, tačiau neveiksmingą vaidmenį bandant išspręsti Vilniaus klausimą. Dažniausiai pasiūlyti šių šalių sprendimai netenkino Lietuvos arba Lenkijos, arba net ir abiejų valstybių. Vakarų valstybių tikslas buvo sudaryti anti-sovietinį bloką rytuose, kuriame turėjo dalyvauti tiek Lenkija tiek Lietuva, tačiau tam trukdė neišspręstas Vilniaus klausimas. Be šių valstybių į Vilniaus klausimo problemą automatiškai buvo įtrauktos ir Baltijos regiono valstybės – Latvija, Estija, Suomija, taip pat turėjusios tapti Rytų bloko dalimi. Tarybų Rusija, priešingai paminėtoms valstybėms, siekė, jog Vilniaus klausimas nebūtų išspręstas taip nesusidarant rytų blokui izoliuosiančiam bolševikinę Tarybų Rusiją. Lietuvai nepavykstant susitarti su Vakarų Europos valstybėmis bei Lenkija, Lietuvos vyriausybė savo politinę orientaciją nukreipė į Tarybų Rusiją, Vilniaus klausimą bandydama išpręsti būtent per Tarybų Rusiją, su ja pasirašydama taikos sutartį 1920 metų liepos 12 dieną bei nepuolimo sutartį 1926 metų rugsėjo 28 dieną. Galimybės susikurti Baltijos aljansui vis mažėjo, tačiau tai padaryti bandymų buvo dar ne vienas, tačiau ta pati Vilniaus problema ir jos laikysena, kurios beatodairiškai laikėsi visos Lietuvos vyriausybės , tuo pačiau nenusileidžiant ir Lenkijai neleido susikurti jokiam tvirtam Rytų blokui, kuris galėjo tapti atsvara bolševikinei Rusijai bei tiltu tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos.

Tyrimo objektas - Vilniaus klausimas, kaip problema, trukdžiusi susidaryti Baltijos valstybių aljansui ir nulėmusi Lietuvos užsienio politikos orientaciją į Tarybų Rusiją.

Tyrimo aktualumas - iki šiol visuomenėje bei istoriografijoje vyrauja prieštaringi Vilniaus klausimo vertinimai. 2009 metais Lenkijos Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis televizijoje TVN24 pareiškė, jog „Lietuva mano, jog mes okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“. 2011 metais, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente Voldemaras Tomaševskis paklaustas, kaip žmonėms integruotis į Lietuvos gyvenimą, prastai mokant lietuvių kalbą, įsiuto: „Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė.“ Tokie įtakingų politikų vertinimai „priverčia“ vėl prisiminti Vilniaus klausimą, kaip jis buvo vertinamas, kokios buvo keliamos idėjos ir kaip jos argumentuojamos.

Kursinis darbas sudarytas iš dviejų skyrių. Pirmajame darbo skyriuje, sudarytame iš dviejų poskyrių, tiriami Tarybų Rusijos vaidmens vertinimai. Darbe pasirinktos dvi svarbiausios Lietuvos ir Tarybų Rusijos sutartys tarpukariu , t.y Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis pasirašyta 1920 liepos 12 dieną ir Lietuvos-Tarybų Rusijos nepuolimo sutartis pasirašyta 1926 rugsėjo 28 dieną. Analizuojami teigiami bei neigiami Tarybų Rusijos vaidmens vertinimai bei bandoma nustatyti kas nulėmė vienokius ar kitokius istorikų vertinimus. Antrajame skyriuje tyrinėjama Lietuvos laikysena Vilniaus klausimu Baltijos valstybių aljanso kontekste ir kiek svarbi laikysena Vilniaus klausimu buvo Lietuvai, bei kas nulėmė tokią Lietuvos vyriausybių poziciją. Taip pat analizuojama kokie buvo Lietuvos Vilniaus klausimo laikysenos rezultatai.

Istoriografijoje Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis vertinama kontroversiškai. Nemažai literatūros šia tema buvo parašyta sovietmečiu. Daugiausiai šia tema rašė lietuvos tarybiniai istorikai – Regina Žepkaitė, Robertas Žiugžda ir Konstantinas Navickas. Vargu ar galime šių istorikų darbu laikyti objektyvumo siekiančiais darbais, tačiau sios monografijos, manau, jog davė pozityvų impulsą Vilniaus klausimo problemos istoriniams tyrinėjimams.

Tarybinėje istoriografijoje dominavo konjunktūra bei sovietinė ideologija. „Oficialųjį istorinį diskursą toliau formavo ir prižiūrėjo specifinė institucijų sistema bei LKP CK paskirti istorikų cecho “prievaizdai”.” Buvo galima apeiti sovietinę konjunktūrą, tačiau ne tokiu svarbiu Tarybų Rusijai klausimu kaip Lietuvos ir Tarybų Rusijos politiniai santykiai tarpukariu. „Taigi Lietuvos istorijos sovietinė versija buvo sukurta ir įtvirtinta,o atskiri bandymai ją koreguoti dažniausiai buvo nuslopinami tylomis- teksto cenzūravimo įvairiais lygiais, "telefoninių rezoliucijų" arbaideologines klaidas darančio istoriko "perauklėjimo prie keturių akių" ar "partijos draugų gretose" metodais.”

Tarybinėje istoriografijoje šios sutarties prasmė buvo nušviečiama iš nuoširdžiai Lietuvai Vilnių grąžininančios bei taikos siekiančios Tarybų Rusijos prizmės. „Taikos sutarties pasirašymas su Tarybų valstybe buvo istorinės reikšmės ivykys lietuviu tautai. Tarybinė vyriausybė pirmoji juridiškai pripažinusi buržuazinę Lietuvą, suvaidino lemiamą vaidmenį, isaugodama jos valstybingumą ir iš pagrindų pakeisdama taprtautinį padėti lietuvių tautos, o taip pat ir Tarybų valstybes naudai.” Įdomus faktas, jog Kęstutis Navickas, nors ir neapibrėždamas, pamini Tarybų Rusijos gaunamą naudą, o tai jau skiriasi nuo sovietmečiu bandomo įbrukti teiginio, jog Tarybų Rusija negavo jokios naudos sau.

  • Istorija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (7060 žodžių)
  • Universitetas
  • Istorijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 55 KB
  • Vilniaus klausimo vertinimai istoriografijoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Vilniaus klausimo vertinimai istoriografijoje. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/vilniaus-klausimo-vertinimai-istoriografijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:39