Vilniaus miesto gyventojų požiūris į negalią turinčių žmonių integraciją darbo rinkoje


Sociologijos tyrimas.

Įvadas. Neįgalumo samprata ir jos sąsajos. Negalios samprata. Visuomenės požiūris. Integracija. Neįgaliųju užimtumas. Neįgalusis darbo rinkoje. Darbo svarba neįgalaus žmogaus gyvenime. Statistiniai duomenys. Neįgaliųjų įsidarbinimas. Įsidarbinimo problemos. Profesinės reabilitacijos programa. Įsidarbinimo problemos sprendimo būdai. Tyrimas“. Tyrimo metodika ir organizavimas. Anketinės apklausos rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Tyrimo aktualumas ir problema. Šiuolaikinėje visuomenėje propoguojamos humanistinės ir besąligiškos pagarbos vienas kitam, tolerantiškumo idėjos. Dėja, bet tenka pripažinti, Lietuvoje vyrauja nusistovėję steriotipai apie neįgaliųjų netinkamumą, nenaudingumą darbo rinkoje. Tolerantiškumo ir pagalbos šioje srityje galima sulaukti įstatimiškai visur, tiek iš valstybės, tiek iš darbdavių ir institucijų, bet tiesa tame, kad realybė kitokia.

Neįgaliųjų atstumimo problema egzistuoja ne visose gyvenimo srityse. Lietuvoje ir pasaulyje yra daug organizacijų padedančių invalidumą turintiems žmonėms susivokti ne tik darbo rinkoje, bet ir socialiniame gyvenime. Norit paskatinti neįgaliuosius nesijausti socialine atskirtimi yra vykdomi užsiėmimai, kur galima išmokti įvairių gyvenime pritaikomų dalykų. Kaip paskatinimas įsilieti į darbo rinką vyksta nuolatiniai kvalifikacijos kėlimo kursai, kurie padeda neįgalumą turinčiam asmeniui tam tikroje srityje pasitobulinti, įgauti daugiau praktikos ir motyvacijos.

Darbo objektas – požiūris dėl neįgaliųjų integravimo į darbo rinką

Darbo tikslas – ištirti Vilniaus miesto gyventojų požiūrį dėl neįgaliojo integravimą į darbo rinką bei išanalizuoti įsidarbinimo kliūtis ir jų sprendimo būdus.

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką sampratą, tikslus ir formas;

Apžvelgti neįgaliojo dabartinę poziciją darbo rinkoje;

Ištirti Vilniaus miesto gyventojų nuomonę apie negalę turinčių žmonių integraciją;

Padaryti tyrimo išvadas, jas apibendrinti.

Negalia yra protinis arba fizinis sutrikimas kenkiantis gyvybinėms funkcijoms bei suteikiantis sunkumų bendrųjų gebėjimų srityje, apribojantis galimybes. Patebėta, kad negalia yra apibrėžiama ir pagal lyderiaujančias visuomenėje susikurtas vertybes : pajėgumas, konkurencingumas ir gebėjimas sąveikauti. Įgimtą ar įgytą negalią turintys asmenys yra socialinių grupių atskirtis visuomenėje. Priklausomai nuo laikmečio ir kultūrinio konteksto tai įgaudavo vis kitokių naujų formų. Antikos laikais nagalią turintys žmonės buvo paskiriami vergystei ar net gi naikinami. Viduramžiais jie buvo siejami su skurdžių ar raganių vaidmenimis. O XXa. juos visiškai atskirdavo nuo visuomenės uždarant į specialiąsias institucijas, nes buvo susiformavusios neigiamos nuostatos ir stereotipai.

Integracija (lot. atstatymas, atsinaujinimas, dalių sujungimas į visumą) – suprantamas kaip neįgalių žmonių įsiliejimas į visuomenę (Bartkienė, Bliumbergienė, Zaborskis, 2004). Neįgaliųjų integracija rodo, kad iš esmės suvokta, kad pilietinėje visuomenėje negali būti atstumtųjų. To pasekoje kuriami neįgaliųjų užimtumo centrai, kurių tikslas palaikyti neįgaliojo žmogaus valią, savarankiškumo siekį, psichinę stiprybę, teigiamą požiūrį, fizinę stiprybę, dvasinę sampratą ir neleisti dominuoti psichiniam nuosmukiui.

Žmogus visą gyvenimą siekia patenkinti savo poreikius, kurie yra pavaizduoti A.Maslow poreikių piramidėje. (žr. prieduose „A. Maslow poreikių piramidė“). Neįgaliesiems juos patenkinti padeda Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Jiems pavaldus Vilniuje nuo 2005m. veikiantis „Vilniaus neįgaliųjų centras“. Organizuoja renginius, dienos stovyklas. Siekia, kad neįgalieji gautų reikiamų paslaugų, bendrautų tarpusavyje, gerai praleistų laiką.

Norint patenkinti neįgaliųjų fizinius poreikius, Vilniuje buvo įkurtas sporto klubas „Feniksas“ . Priimantis tik negalią turinčius žmones.

Pasak knygos „Neįgaliųjų integracija į darbo rinką Lietuvoje: politika, įvertinimas, reabilitacija“ autorių A. Bagdono, S. Girdzijauskienės, B. Gruževskio, R. Lazutkos bei L. Žalimienės (2008), neįgaliųjų užimtumo politika turi du pagrindinius tikslus užtikrinti pajamas neįgaliems asmenims ir juos įtraukti į socialinį ir ekonominį gyvenimą, atveriantį visaverčio gyvenimo galimybes. Bet abu šiuos siekius sunku suderinti, kadangi paramos suteikimas tampa greitesniu ir lengvesniu būdu padėti neįgaliajam, negu ekonominio aktyvumo užtikrinimas.

Darbas tampa pagrindine žmonių veikla. Darbas padeda patenkinti savo fiziologinius poreikius, siekti aukštesnių tikslų, bei tobulėti. Taip pat leidžia pažinti visuomenę. Jovaiša (1998) mano, kad darbas realizuoja žmogaus kūrybinius sugebėjimus, išmones, planus, aprūpina jį buities patogumais, turtais, mokslo ir technikos laimėjimais.

  • Sociologija Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3393 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sociologijos tyrimai
  • Microsoft Word 170 KB
  • Vilniaus miesto gyventojų požiūris į negalią turinčių žmonių integraciją darbo rinkoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Vilniaus miesto gyventojų požiūris į negalią turinčių žmonių integraciją darbo rinkoje. (2016 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/vilniaus-miesto-gyventoju-poziuris-i-negalia-turinciu-zmoniu-integracija-darbo-rinkoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:33