Vilniaus universiteto studentų nuostatos į savižudybę


Psichologijos referatas. Įvadas. Savižudybės samprata. Sąvižudybės sąvoka ir būdai. Savižudybės proceso etapai. Verterio efektas. Pagrindinės savižudybės socialinės priežastys. Fizinė negalia ir ligos, kaip savižudybės kontekstas. Šeimos įtaka suicidiniam elgesiui. Išorės veiksnių įtaka polinkiui žudytis. Žiniasklaidos įtaka savižudybei. Mokymosi sunkumai,sutrikimai. Savižudybių tipai ir etapai. Pagrindiniai savižudybės tipai. Savižudybių tipai pagal E. Durkhem. Empirinio tyrimo metodika ir duomenų analizė. Tyrimo strategija ir respondentų atranka. Tyrimo metodikos pagrindimas. Anketinės apklausos rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo problema: Kokios priežastys pastūmėja žmones link savižudybės?

Darbo objektas: Vilniaus universiteto studentų nuostatos.

Darbo tikslas: Ištirti Vilniaus universiteto studentų nuostatas į savižudybę.

Darbo uždaviniai:

Susisteminti mokslinės literatūros analizę, išskiriant savižudybės sampratą ir pagrindinius savižudybės proceso etapus.

Identifikuoti studentų nuostatas į savižudybę, empirinio tyrimo analizės pagrindu;

Savižudybė – tai moralinis žmogaus pareiškimas, išreikštas itin sunkiu nusikaltimu prieš save patį. Gyvybės atėmimas sau pačiam yra toks pat nusikaltimas, kaip ir žmogžudystė. Tačiau labai svarbu yra suvokti kas žmogų priveda prie tokio savo gyvenimo užbaigimo kelio. Ištikrųjų tai gali būti tam tikras dalykas, įvykis – lūžis, priverčiantis žmogų tokiam pasirinkimui. Nusižudyti galima įvairiai: pasikoriant, nusišaunant, nusinuodijant ir kitais būdais. Tačiau savižudybė yra trumpas veiksmas, daug ilgesnis veiksmas – žmogaus elgesio pasikeitimas, neigiamų minčių, stresinių įtampų, krizių išgyvenimai. Tampa svarbu ne pats savižudybės aktas, bet pačio žmogaus pasikeitimas, jo nuotaikų svyravimai, polinkis depresijai, nesidomėjimas hobiais, mintys apie savižudybę. Taigi, svarbiausias uždavinys tampa atskirti šiuos dalykus, isigilinti ir juos suprasti, padėti žmogui, stengiantis išvengti nemalonių pasekmių.

Žodis savižudybė mūsų šnekose vartojamas taip dažnai,jog galima manyti, kad jo prasmė ir jos apibrežimas visiems aiškus, tačiau pradėjus domėtis šia tema nuodugniau , aiškiai matyti, kad tai labai įvairapusis reiškinys. ,,Savižudybe vadinama mirtis, ištikusi žmogų kaip tiesioginis ar netisioginis jo paties pozityvaus ar negatyvaus veiksmo padarinys jam pačiam žinant, kad būtent toks bus to veiksmo rezultatas. '' (E. Durkhem, 2002, p.8). Tad remiantis E. Durkhem mintimi galima teigti, jog žmogus prieš nuspręsdamas nusižudyti žino savo veiksmo pasekmes. Pasak E. Schneidman (2002) beveik kiekvienos savižudybės priežatis yra skausmas arba bent kokia jos atmaina, kurią pats autorius vadina psichologiniu skausmu. Autoriaus nuomone psichologinis skausmas kyla iš iškreiptų arba neįmanomų įgyvendinti, patenkinti psichologinių poreikių.

D. Gailienės knygoje ,,Jie neturėjo mirti.Savižudybės Lietuvoje'' (1998) yra minimi keli populiariausi savižudybės būdai. Kaip pati autorė mini savižudybės būdai įvariose šalyse yra skirtingi. Tai priklauso nuo tradicijų, kultūros ,galimybių prieinamumo. Vienas iš populiariausių savižudybės būdų - pasikorimas. Lietuvoje kasmet mažiausiai 80% nusižudančiųjų pasikaria. Tačiau šis savižudybės būdas populiarus ne tik Lietuvoje. Dažnai toki būdą pasirenka Vokietijoje, Vengrijoje ir Estijoje. Pavyzdžiui Norvegijoje trečdalis savižudybių įvyksta šaunamuoju ginklu, o Suomijoje dažniausiai naudojami nuodai. O toks nusižudymo būdas kaip nusinuodijimas, skirtingose šalyse vyksta naudojant skirtingas toksines medžiagas. Šalyse, kuriose legalizuotas šaunamųjų ginklų įsigijimas bei laikymas , akivaizdžiai daugėja nusišovimų. Todėl norint siekti sumažinti savižudybių skaičių, reikia stengtis keik įmanoma pasunkinti ir apriboti nusižudymui tinkamų priemonių įsigijimą.

Bandymas nusižudyti (veiksmas). Tai paskutinis savižudybės etapas. Šis etapas prasideda apsisprendimu nusižudyti. Visos kitos išeitys atmestos. Savižudybė pasirenkama kaip geriausia išeitis. Sprendimas padarytas reikia tik tinkamos situacijos. Tada gali net pagerėti žmogaus nuotaika, nes jis pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape galima stebėti atsisveikinimo gestus : atsisveikinimo laiškai, skolų gražinimas, kalbama apie testamenta. Paskutinis savižudybės veiksmas - pats savižudybės aktas.

aktyvus, iniciatyvus jaunuolis staiga užsisklendžia, tampa apatiškas arba atvirkščiai, tylesnis staiga tampa triukšmingas,plepus, išsišokantis;

Jau net antikos laikas aprašytos savižudybių epidemijos, kai toje pačioje vietoje per ganėtinai trumpą laiką įvyksta daug savižudybių. Mokslinėje literatūroje pirmasis apie savižudybės minties užkrėčiamumą parašė Durkheimas. ,,Nėra jokios abejonės, kad mintis apie savižudybę užkrėčiama. '' (E. Durkhem, 2002, p. 145) . Savižudybės pavyzdžio įtaigumą jis pavadino moraliniu užkratu ir nurodė, kad jis gali plisti dviem būdais - arba perduodant pasakojimą iš lūpų į lūpas, arba jis platinamas laikraščiais. Vėliau D. P. Phillipsas (1974) savižudybės užkrėčiamumą, perdavimą pavadino Verterio efektu. Individai kurie turi polinkį į savižudybę yra labiausiai imlūs savižudybės perdavimo įtaigai ir jiems lieka tiesiog pakartoti kieno nors poelgį.

  • Psichologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 38 puslapiai (6410 žodžių)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 1250 KB
  • Vilniaus universiteto studentų nuostatos į savižudybę
    10 - 7 balsai (-ų)
Vilniaus universiteto studentų nuostatos į savižudybę. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/vilniaus-universiteto-studentu-nuostatos-i-savizudybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:49