Vingės terminalo sandėlio analize


Transporto kursinis darbas.

Įvadas. Įmonės veiklos charakteristika. Įmonės pristatymas. Įmonės valdymo struktūra ir personalas. Įmonės padėtis rinkoje. Įmonės sandėlių analizė. Įmonės sandėlio zonos ir sandėlio patalpų sudėtis. Krovinių saugojimo zonos parametrų ir krovos įrangos skaičiavimas. Krovos vienetas ir jo masė. Sandėlio apkrovos nustatymas įvertinus krovinį. Krovinių tara ir pakuotės nustatymas. Krovos įrangos nustatymo rodiklių įvertinimas. Krovinių saugojimas stelažuose. Stelažų tipai ir jų parinkimas. Krovinių išdėstymo skaičiavimai stelažuose. Krovos frontų skaičiavimas. Išvados. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.


Temos aktualumas.Vis daugiau gamybinių įmonių atsisako vidinių logistikos padalinių ir samdo logistines įmones. Logistikos įmonės efektyvumą garantuoja kokybiskai funkcionuojantis kiekvienas veiklos elementas: prekių priėmimas, pristatymas, sandėliavimas, pakavimas. Todėl svarbu, kad įmonės sandėliai dirbtų efektyviaI.

Praktinė darbo reikšmė. Praktinis darbas gali būti pritaikomas praktikoje, nes atlikti darbo skaičiavimai yra naudingi sandėlio efektyvumui vertinti.

Kursinio projekto objektas: UAB.“Vingės terminalas“ įmonės sandėlio analizė

Kursinio darbo tikslas: išanalizuoti UAB“Vingės terminalas“ įmonės veikla, padėtš rinkoje. Susipažinti su terminalo ir sandelio funkcionavimo technologija, atskirų sandėlio veikla, technologiniuose procesuose naudojama įranga, bei kai kuriais sandėlio technologinio proceso planavimui reikalingais praktiniais skaičiavimais.

Kursinio darbo uždaviniai:

Išanalizuoti UAB “Vingės terminalas“ įmonės veiklą, valdymo struktūrą.

Išanalizuoti UAB „Vingės terminalas“ įmonės padėtį rinkoje.

Išanalizuoti UAB „Vingės terminalas“ įmonės sandėlius, jų zonas ir srautų judėjimą.

Apskaičiuoti sandėlio apkrovą ir krovos įrangos rodiklius.

Pateikti informaciją apie sandėlių įrangą ir sandėlio darbo organizavimą.

dokumentų paruošimas eksporto, importo, tranzito procedūroms ir kliento atstovavimas deklaruojant prekes muitinėje;

Dažniausiai priklausomai nuo vidutinių įtakos santykių, išskiriamos šios įmonių organizacinių valdymo struktūrų rūšys: patriarchalinė, linijinė, funkcinė, linijinė – funkcinė (štabinė), matricinė. [9].

Patriarchalinėje organizacinėje valdymo struktūroje aukščiausio lygio vadovas, savo valia skirsto teisias ir pareigas. Jis gali bet kuriuo metu įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį. Viešpatauja paklusnumas ir nuoširdumas. Ši struktūra galima mažose įmonėse, tačiau firmos savininkas turi būti aukštos moralės . Šios struktūros trūkumai: valdomas elementas vienu metu gali gauti nurodymų iš daugelio vadovų autoritetą gali pažeisti aukštesnio lygio vadovai [9].

Linijinė valdymo struktūra paremta tiesioginiu valdymu. Priešingai negu patriarchalinėje valdymo struktūroje, laba tiksliai apribota kompetencija. Ši sistema pranaši tuo, kad kiekvienas valdomasis elementas turi tik vieną nurodymus duodantį vadovą, sukuriama griežta valdymo sistema. Ji taikoma mažose įmonėse, čia kiekvienas padalinys atlieka tik savo funkcijas. Privalumai: paprastumas, vienodiškumo principo išlaikymas, lengvai koordinuojamas tikslo siekimas. Trūkumai: reikalauja aukštos klasifikacijos specialistų, prieštarauja darbo specializacijai. Tokia linijinė ryšių sistema dažniausiai taikoma iki cecho lygio [9].

Funkcinė organizacinė valdymo struktūra tinkama, kai didėja gamybos mastai, vienas padalinys negali spręsti funkcinių klausimų, pavyzdžiui, planavimo, finansų, techninių ir kt., todėl funkcijos skaidomos į dalis, t.y. specializuojamasi. Tada toks padalinys valdomuosius elementus veikia atskiri. Šiuo atveju darbai tampa specializuoti, funkcijos galutinai išbaigtos. Tačiau atsiranda daug vadovų, priimti sprendimai tarpusavyje gali būti nesuderinami. Trūkumas tame, kad neišlaikomas vienodiškumo principas [9].

Linijinės – funkcinės (štabinės) organizacinės valdymo struktūros atveju funkciniai elementai paruošta medžiagą perduoda vadovui, o pastarasis, jei siūlomieji sprendimai neprieštarauja, pagal tam tiktą hierarchijos tvarką perduoda valdomiems elementams. Tada paruoštų priemonių įdiegimas derinamas centralizuotai. Privalumai: tikslus funkcijų paskirstymas, išlaikomas vienvaldiškumo principas, valdymo funkcijos užbaigtos ir specializuotos. Trūkumai: stinga operatyvumo, ilgai trunka derinimas, sprendimas ir įrengimas [9].

Matricinėje organizacinėje valdymo struktūroje projekto vadovas gauna ypatingų įgaliojimų. kurie suteikia jam, nepažeidžiant nusistovėjusių organizacinės valdymo struktūros ryšių, atlikti operatyvinį ir einamąjį projektų valdymą. Matricinės valdymo struktūros teigiami bruožai: lankstumas, užduočių pateikimo greitaeigiškumas. Neigiami: žemesnio rango pavaldiniai automatizuotu būdu gali gauti nurodymus iš įvairių struktūrinių padalinių, vadovų, t.y. vienvaldiškumo principas iki galo neišlaikytas. Matricinė valdymo struktūra tinkamiausia projektavimo, mokslinio tyrimo darbo profilio organizacijoje, kur įvairūs specialistai iš skirtingų padalinių kviečiami dirbti prie vieno ar kito projekto, pavyzdžiui, naujo gaminio kūrimo, pagaminimo ir įdiegimo [9].

Vingės terminalo sandėlio analize. (2016 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vinges-terminalo-sandelio-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:02