Virškinimo fiziologija konspektas


Medicinos konspektas.

Virškinimo fiziologija pagrindinė virškinimo funkcija. Virškinimas burnoje ir skrandyje Virškinimas burnoje. Lizocimo , turinčio dezinfekcinių savybių. Dėl jo poveikio žaizdelės ir įbrėžimai burnoje gyja daug greičiau negu kūno paviršiuje. Vos tik kąsnis praeina gomurio lankus , grąžinti jo jau nebegalima , ir prasideda antroji rijimo fazė. Maisto perėjimas stemple. Maistą , patekusį į stemplę , stumia stemplės raumenų peristaltiniai banguojantys judesiai į skrandį. Virškinimas skrandyje. Skrandžio sultyse yra ir fermentų pepsinas — baltymus pirmiausia suskaido — paverčia paprastesnės sandaros junginiais į peptidus polipeptidus. Lipazė padeda skaidyti pieno riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis. Chimozinas – skaidos pieno baltymus į polipeptidus. Virškinimas žarnyne Maisto medžiagų kitimas plonojoje žarnoje. Nebaigtus skaidyti skrandyje baltymus kasos fermentas tripsinas suskaido į aminorūgštis polipeptidus. Angliavandenius fermentai amilazė ir maltazė — į gliukozę ir kitus monosacharidus. Kasos sultyse yra fermento lipazės , suskaidančio riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis. Visi kasos fermentai veikia šarminėje terpėje. Maisto medžiagų kitimai storojoje žarnoje. Maisto medžiagos Funkcijos. Maisto medžiagų įsiurbimas virškinimo trakte. Žmogaus virškinamojo trakto fermentai virškinamojo trakto dalis ką išskiria kur susidaro gaminami fermentai substratas. Burnos ertmė. Dvylikapirštė žarna. Klubinė žarna. Maisto medžiagų rezorbcija Rezorbcija. Angliavandenių rezorbcija. Baltymų rezorbcija. Riebalų rezorbcija. Vandens ir mineralinių medžiagų rezorbcija. Mitybos fiziologija. Baltymų apykaita. Riebalų apykaita. Angliavandenių apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Vitaminas , retinolis.


Pagrindinė virškinimo funkcija – aprūpinti organizmą energetinėmis ir plastinėmis medžiagomis. Virškinimo organai perdirba augalinės ir gyvulinės kilmės bei mineralines medžiagas, kad jas galėtų įsisavinti organizmas.

Virškinimas burnoje. Burnoje maistas sukramtomas, suvilgomas seilėmis, kartu įvertinamos jo skonio savybės. Žmogus valgo kulinariškai apdorotą maistą, tačiau net ir tokį maistą reikia rūpestingai sukramtyti, kad virškinimo sultys galėtų jį tinkamai chemiškai apdoroti.

ptialino (seilių amilazės), virškina krakmolą į maltozę (disacharidus);

seilių maltazės, skaidančios maltozę į gliukozę.

Burnoje, šarminėje terpėje, veikiant šiems fermentams, sudėtingieji angliavandeniai pradedami skaidyti į paprastesnius. Seilės išsiskiria refleksiškai, maistui sudirginus liežuvio skonio receptorius. Jos gali išsiskirti ne tik valgant, bet ir matant skanų maistą, užuodžiant jo kvapą arba net ir kalbant apie jį. Seilės praplauna burną; sunaikina dalį į burną patekusių bakterijų; atskiedžia ir neutralizuoja į burną patekusias rūgštis, šarmus.

Iš sukramtyto ir seilėmis suvilgyto maisto burnoje sudaromas kąsnis, kuris turi būti nustumtas iš burnos į skrandį. Skiriamos 3 rijimo fazės:

1. Valinga fazė - susičiaupus prie gomurio spaudžiamas liežuvis, ir kąsnis stumiamas link gomurio lankų. Ši fazė priklauso nuo žmogaus valios, nes kąsnį galime stumti ir greičiau ir lėčiau, jį grąžinti ir t.t. Vos tik kąsnis praeina gomurio lankus, grąžinti jo jau nebegalima, ir prasideda antroji rijimo fazė.

2. Refleksinė rijimo fazė – ryjamas kąsnis, praeidamas pro minkštąjį gomurį ir žiotis, sudirgina ten esančius receptorius, iš kurių nervinis impulsas įcentriniais nervais patenka į rijimo centrą esantį pailgtosiose smegenyse. Iš rijimo centro išcentriniais nervais impulsai eina į raumenis, dalyvaujančius rijime. Todėl minkštasis gomurys pakyla ir uždaro įėjimą į nosiaryklę, pakyla gerklos ir jas uždaro antgerklis. Maistui lieka vienas kelias – per ryklę į stemplę.

3. Maisto perėjimas stemple. Maistą, patekusį į stemplę, stumia stemplės raumenų peristaltiniai (banguojantys) judesiai į skrandį.

pepsinas — baltymus pirmiausia suskaido — paverčia paprastesnės sandaros junginiais į peptidus (polipeptidus). Tačiau šis procesas gali prasidėti tik tada, kai maistas skrandyje sušyla iki kūno temperatūros ir susimaišo su druskos rūgštimi, kuri ir suaktyvina pepsiną. Pepsinas veiklus tik tam tikroje temperatūroje ir tam tikro rūgštingumo terpėje. Galutinai baltymai baigiami skaidyti ne skrandyje, o plonojoje žarnoje. Rūgšti skrandžio sulčių terpė sunaikina ir didelę dalį žalingų bakterijų, pakliuvusių į skrandį su maistu.

lipazė padeda skaidyti pieno riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis.

chimozinas – skaidos pieno baltymus į polipeptidus.

Maisto medžiagų kitimas plonojoje žarnoje. Plonoji žarna yra 6—7 m ilgio. Tai ilgiausia virškinimo trakto dalis. Daugybė jos vingių užpildo didžiąją dalį pilvo ertmės. Plonosios žarnos gleivinės vidinis paviršius yra didžiulis, čia yra daug raukšlių bei daugybė išaugų, vadinamų žarnų gaureliais. Gleivinėje yra gausybė liaukučių, gaminančių žarnų sultis, prisotintas fermentų, kurie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius. Gaureliai tankiai išraizgyti kraujagyslių ir limfagyslių kapiliarų. Pro gaurelių epitelį įsiurbiamos suskaidytos maisto medžiagos.

Nebaigtus skaidyti skrandyje baltymus kasos fermentas tripsinas suskaido į aminorūgštis (polipeptidus).

Kasos sultyse yra fermento lipazės, suskaidančio riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis. Bet šis fermentas veiklus tik tada, kai kepenų išskiriama tulžis susmulkina riebalus. Tulžies per parą išskiriama 1 l. Jos atsargos kaupiasi tulžies pūslėje ir prireikus gali būti išskiriamos į žarnyną. Tulžies pūslės latakais tulžis teka į dvylikapirštę žarną ir ten riebalus suskaido į smulkius lašelius. Tada juos lengviau yra paveikti fermentams.

  • Medicina Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (5182 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Virškinimo fiziologija konspektas
    10 - 5 balsai (-ų)
Virškinimo fiziologija konspektas. (2016 m. Vasario 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/virskinimo-fiziologija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:48