Visata
Visatos modeliai. Stacionari ir begalinė Visata. Olberso fotometrinis paradoksas. Neimano gravitacinis paradoksas. Termodinaminis paradoksas. Einšteino ir Fridmano Visatos modeliai. Stebejimai ir Visatos modeliai. Visatos amžius. Naudota literatūra.
Stacionari ir begalinė visata. Nors kosmologijos elementų galima įžvelgti daugelio įžimiausių pasaulio mąstytojų pažiūrose, jos apžvalgą pradėsime nuo paties paprasčiausio, bet drauge ir sudėtingiausio visatos modelio. Tai begalinė laike ir erdvėje, stacionari ir tolydinė visata. Erdvė joje trimatė, euklidinė. Tokią visatą – tolygiai užpildytą žvaigždėmis ir galaktikomis euklidinę erdvę – nesunku įsivaizduoti, nors begalybės suvokimas ir sukelia kai kurių sunkumų. Iš pirmo žvilgsnio šie sunkumai atrodė daugiau psichologinio, negu fizinio pobūdžio. Nuodugnesnė analizė atskleidė tris tokias visatos ypatybes, kurių niekaip negalima buvo suderinti su stebejimų duomenimis. Tai stacionarios, begalinės visatos paradoksai.
Olberso fotometrinis paradoksas. Nesudėtingi skaičiavimai verčia manyti, kad dangus naktį turėtų švytėti, kaip ištisinis saulės diskas, nes begalinėje visatoje žvilgsnis bet kuria kryptimi turėtų remtis į žvaigždės paviršių. Užsidangstymas dujų-dulkių debesims paradokso napanaikina, nes per baigtinį laiko tarpą tie debesys, įkaitę nuo kritančios į juos spindulių energijos, patys pradėtų švytėti.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
6 KB
6 KB
4 puslapiai
Panašūs referatai