Viskas apie Antarktidą


Geografijos referatas. Belingshauzeno ekspedicija. Transantarktiniai kalnai . Kalnų slidinėjimo varžybos Antarktidoje.


Algirdas ledinį kraštą dar kartą norėtų aplankyti kitu metų laiku. „Kovo mėnesį ten – ruduo, oras permainingas. Dvi dienos buvo saulėtos, dvi – apniukusios, kitas dvi snigo ir lijo. Temperatūra laikėsi apie nulį. Kai plauki laiveliu ir sninga, vandens paviršius darosi panašus į košę ar drebučius.

Žiemą pakrantėse oro temperatūra nukrenta iki –20 °C, siaučia uraganiniai vėjai (vidutinė žiemos temperatūra Pietų poliuje yra –60 °C), prasideda ištisa naktis. Sunku įsivaizduoti, ką pingvinai veikia žiemą ir naktį. Kaip įsigudrina pasigauti krilių (tai svarbiausi planktoniniai organizmai, kuriais minta Antarktidos banginiai, ruoniai, pingvinai, žuvys), žuvų?

 Tiesa, šąlant pakrantei, paprastieji Adelės pingvinai (karališkieji elgiasi kitaip) migruoja kartu su ledu: traukia tolyn –Atlanto, Indijos, Ramiojo vandenynų link. Ten jie atranda neužšalusio vandens ir gali prasimaitinti. Pavasarį, kai ledas tirpsta, vėl grįžta į savo pakrantę ir pradeda perėti jauniklius. Mokslininkai nustatė, kad pingvinai per žiemą migruodami ir maitindamiesi gali nuplaukti iki 10 000 km. Pavasaris Antarktidoje prasideda lapkritį. Tada čia turėtų būti gražu – pingvinai pavasarį pasitinka su jaunikliais.“

Ekspedicijos nariams nurodyta prie ruonių ir kitų didžiųjų gyventojų nesiartinti, nes tai pavojinga.

Algirdas teigia, kad ekspedicija Antarktidą priartino prie Lietuvos. „Šis žemynas mums buvo kosmosas – tai, kas nežemiška, nesuvokiama, neaprėpiama, neprieinama. Pasirodo, viskas realu: mokslininkai dirba, lėktuvai skraido, turistai keliauja. Mokslinių tyrimų stotis čia turi lenkai, čekai, bulgarai, ukrainiečiai, ką ir kalbėti apie seniai įsikūrusius amerikiečius, kinus, italus, anglus, prancūzus. Iš viso veikia 68 stotys. Mums tik atrodo, kad ši žemė labai toli. Čia rasta naudingųjų iškasenų. Gal kada nors, kai pristigsime vietos ir išteklių, būsime priversti eksploatuoti šį pasaulio kraštą... “

Anglų mokslininkai sukonstravo specialų prietaisą ozono sluoksnio storiui matuoti ir atrado ozono skylę. Dabar šis prietaisas taip pat naudojamas kelis kartus per parą. Specialistai pasakojo, kad stoties seisminiai prietaisai užfiksavo Japonijoje vykusį žemės drebėjimą ir cunamio sukeltos bangos aukštį. Ties šia stotimi stebėta beveik metro aukščio banga.

Antarktidoje dirbantys mokslininkai ieško tiesioginio ryšio tarp klimato šilimo, ozono sluoksnio nykimo ir krilių mažėjimo. Specialistai aiškinasi, kodėl nyksta šie maži vėžiagyviai, kodėl masiškai žūva ruoniai, pingvinai? Gal tam įtakos turi kokie nors kiti veiksniai, o ne klimato šilimas? Kaip gėlo vandens lygio kilimas veikia jūros gyvūnų mitybos įpročius? Kaip tai paveiks visos planetos ekosistemą ir mus?

Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Antarktida per paskutinius metus „sužaliavo“.Veši kerpės, plinta naujos samanų rūšys. Vieną kartą nuvykęs pokyčių nepamatysi. Atrodo, kaip atrodo. Neturi su kuo palyginti.

Kaitą patvirtina ir ilgalaikiai atmosferos, magnetinio lauko kitimo, ozono sluoksnio, meteorologiniai ir vandens lygio matavimai, fotografijos iš kosmoso siekiant nustatyti ledynų aukštį ir užimamus plotus. Jei šis procesas spartės, padariniai nebus malonūs. Tai pajusime ir mes, Lietuvos gyventojai. Tad dabar pats laikas apsilankyti Antarktidoje. Mūsų vaikai matys ir pažins šį žemyną jau visai kitokį...“

Nedaugelis gali suprasti, kodėl maža sala-valstybė norėtų iškelti klausimą, kad atrodė, kad "didelių šalių politika". Šiandien, kaip "Poliariniai ledynai tirpti ir mažų salų skandinti", Antigva ir Barbuda savo susirūpinimą 1982 m priežastys buvo tapti labai akivaizdu.

  • Geografija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (3249 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 146 KB
  • Viskas apie Antarktidą
    10 - 5 balsai (-ų)
Viskas apie Antarktidą. (2016 m. Sausio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/viskas-apie-antarktida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:47