Viskozimetrija


Chemijos referatas. Įvadas. Skysčio klampos koeficiento matavimas. Stokso metodu. Darbo metodika. Alyvų ir plastiškųjų tepalų klasifikacija ir specifikacija. Alyvų ir plastiškųjų tepalų analizuotos vertės. Klampumas. Alyvos klampumas įvairiomis temperatūromis. Klampumas praktikoje. Klampumo indeksas. Klampumo klasifikacija pagal ISO. Klampumo klasifikacijų palyginimas. Tankis ir lyginamasis svoris. Tūris. Lašėjimo temperatūra. Užsiliepsnojimo ir užsidegimo temp. Degių skysčių klasifikacija (chemikalų taisyklė). Tirštėjimo arba stingimo temperatūra. Tirštumas. Neutralizavimo skaičius, šarmingumas/rūgštingumas. Produktų laikymas. Valymas. Kaip skaityti klampumo klases (. W. kaip vynas. vidury. ). Viskozimetrai. Šveicarų kompanijos POLYVISC®   viskozimetrai. Modelis  visco star. Vibro viskozimetras sv10/100 serija. Stikliniai viskozimetrai. Literatūra.


pasipriešinimo jėga St F yra proporcinga rutuliuko judėjimo greičiui ir priklauso nuo

pasipriešinimo jėga St F Parašome II Niutono dėsnį rutuliukui krintant su pagreičiu a

Tarptautinė standartų organizacija (ISO) pramoninėms alyvoms yra sudariusi ypatingą klasifikacijos sistemą, kurios pagrindas yra alyvos klampumas. Sistemą sudaro 18 klampumo klasių, kurios pateiktos mm2/s prie 40°C laipsnių temperatūros. Klampumas nurodytas ISO VG skaičiais, kurie atitinka klampumo klasės vidutinį dydį. Shell alyvų klasė yra nurodyta pagal šią ISO klasifikaciją, išskyrus variklių, pavarų ir spyruoklių alyvas, kurių klampumas nurodytas SAE klasifikacijoje, bei produktus, kurių klampumą pagal ISO nustatyti nėra būtina dėl naudojimo paskirties ar kitos priežasties, pavyzdžiui, rotacinėms alyvoms.

Alyvų ir plastiškųjų tepalų užsiliepsnojimo temperatūra yra žemiausia temperatūra, prie kurios atitinkamo testo metu, kaitinant medžiagą, alyvos garavimas yra toks stiprus, kad išsiskyrusios dujos užsidega nuo kibirkšties. Testas atliekamas tiek uždaruose, tiek atviruose induose. Užsiliepsnojimo temperatūra atvirame inde yra aukštesnė nei uždarame. Užsiliepsnojimo temperatūra nurodo apytikslę ribą, ties kuria prasideda alyvos garavimas. Bet pagal tai negalima spręsti, ar atitinkamo produkto garavimas ir nusidėvėjimas aukštoje temperatūroje yra didesnis nei kitų tepalų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad užsiliepsnojimo temperatūra ne visada yra aukščiausia darbo temperatūra, prie kurios galima naudoti konkretų produktą – pavyzdžiui vidaus degimo varikliuose, laivų garo varikliuose ir pan. Naudojimo temperatūra yra daug aukštesnė nei užsiliepsnojimo temperatūra. Alyvų ir plastiškųjų tepalų užsidegimo temperatūra nustatoma užsiliepsnojimo įrenginiu, kuriame įdiegtas atviras indas. Užsidegimo temperatūra paprastai yra apie 30...50°C aukštesnė nei užsiliepsnojimo temperatūra. Degimas trunka mažiausiai 5 sekundes po uždegimo liepsnos panaikinimo. Alyvų ir plastiškųjų tepalų užsiliepsnojimo temperatūra paprastai yra daug aukštesnė nei 100°C, todėl jų laikymo vietoje nėra būtina padidinta apsauga nuo ugnies. Prie degančių skysčių priskiriamos tiktai įvairios, labai skystos alyvos ir atskiros alyvos dvitakčiams varikliams.

Degių skysčių klasifikacija (chemikalų taisyklė)• Labai lengvai užsidegantys.Degantis skystis ar dujos, kurių aukščiausia virimo temperatūra yra 35°C, o užsiliepsnojimo taškas 0°C.• Lengvai užsidegantys. Degantis skystis, kurio užsiliepsnojimo temperatūra yra mažesnė nei 21°C.• Užsidegantys. Degus skystis, kurio degimo temperatūra yra lygi ar aukštesnė už 21°C, be ne didesnė už 55°C.• Kiti degūs skysčiai. Degus skystis, kurio degimo temperatūra yra lygi ar didesnė už 55°C, bet ne didesnė už 100°C.

Esminis faktorius, pailginantis ar sutrumptinantis tepalų veikimo laiką ir įrenginio eksplotavimo laiką, yra švara. Hidraulinis ir cirkuliacinis alyvavimas švarą padeda palaikyti traukos jėga – už alyvą sunkesni nešvarumai susirenka talpos galinėje dalyje. Kiti būdai yra filtravimas, spaudimas ir įrenginio laikymo tvarka. Šiuolaikinių įrenginių gamintojai nurodo labai aukštus reikalavimus įrenginių eksplotacijos laikui, todėl labai svarbu reguliariai keisti alyvą.

Įrenginių, darbo įrankių ir detalių valymui geriausia yra naudoti skiediklius su angliavandenių baze. Valyti galima mirkant, purškiant ar tepant. Jei produkto valymui galima naudoti vandenį, siūloma naudoti emulsinius skiediklius. Su jais efektyviai galima nuvalyti labai prikepusius riebalus, alyvą, vašką ir kitas sunkiai valomas medžiagas. Reikia atkreipti dėmesį, jog emulsinių skiediklių negalima naudoti neatskiestų dažytiems paviršiams valyti. Valant būtina dėvėti apsaugines pirštines, dirbti gerai vėdinamose patalpose ir pasirūpinti apsauga nuo ugnies, nes skiedikliai lengvai užsidega. Produktų taškymosi atveju, būtina dėvėti pirštines ir veido uždangalą. Jei aukščiau išvardintų valiklių dėl kokios nors priežasties negalima naudoti dėl greito užsiliepsnojimo, galima naudoti vandenyje tirpius valymo skysčius, nes jų užsiliepsnojimo temperatūra yra aukštesnė. Taip pat efektyvūs, ypač aukšto slėgio plovimo įrenginiuose naudojamos riebalus naikinančios priemonės, kurių sudėtyje yra šarmų. Panaudoti tepalai, kaip ir jų laikymo talpos, kurios yra laikomos pavojingomis atliekomis ir kurios negali patekti į gruntą, nutekamuosius vandenis ir į orą, turi būti utilizuoti pagal galiojančius įstatymus. Geriausia šį darbą patikėti atitinikamai licencijuotai institucijai, visiškai užtikrinančiai ir atsakančiai už pavojingųn atliekų tinkamą surinkimą ir panaikinimą. Informaciją apie pavojingų atliekų pridavimo vietas teikia atitinkama savivaldybė ar tepalus platinanti įmonė.

  • Chemija Referatai
  • 2014 m.
  • 19 puslapių (3162 žodžiai)
  • Kolegija
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 288 KB
  • Viskozimetrija
    10 - 3 balsai (-ų)
Viskozimetrija. (2014 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/viskozimetrija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:55