Visos Mėnulio spalvos


Astronomijos referatas. Mėlynasis mėnulis. Raudonasis Mėnulis. Juodasis Mėnulis.


Kaip arčiausiai Žemės skriejantis dangaus kūnas, nenuostabu, kad Mėnulis yra vienas geriausiai žmogui pažystamų bei ištyrinėtų astronominių objektų. Net ir paprasti, plačiau su astronomija nesusipažinę žmonės apie Mėnulį galėtų papasakoti kur kas daugiau nei apie bet kurią kitą Saulės Sistemos planetą, ką jau kalbėti apie dar tolimesnes, esančias už šios ribų.

Vienus dalykus, pvz. Mėnulio fazes, išmokstame dar būdami vaikai, plačiau mokomės mokykloje, tačiau ir ten gauname tik pagrindinius faktus, kuriuos greitai pamirštame. Neskaitant astronomų ar kitų labiau išsilavinusių žmonių, nedaug kam yra girdėti tokie reiškiniai kaip raudonasis Mėnulis, mėlynasis Mėnulis ar juodasis Mėnulis. Galbūt nebent astrologinėse prognozėse, kurios dažnai neturi nieko bendro su pačiais reiškiniais.

Pirmą kartą išgirdus vieną iš šių frazių, pvz. - mėlynasis Mėnulis, gali pasirodyti, kad tai koks nors labai retas reiškinys, kuomet Mėnulis be aiškios priežasties tampa mėlynos, vietoj įprastos pilkos, spalvos. Tačiau nereikia leistis suklaidinamiems pavadinimo. Tai yra gana paprastai paaiškinami astronominiai reiškiniai. Norint sužinoti, kodėl jiems suteikti būtent tokie pavadinimai reikėtų labiau įsigilinti į pačius reiškinius. Tai padės neapsigauti ateityje išgirdus vieną šių frazių ir be abejo praplės bendrą išprusimą bei žinias apie mus supantį pasaulį.

Iš visų trijų šis reiškinys ko gero paprasčiausias ir lengviausiai paaiškinamas. Mėlynasis Mėnulis – astronominis fenomenas, antra mėnulio pilnatis kalendorinio mėnesio laikotarpyje. Tada metai turi ne dvylika, o trylika Mėnulio pilnačių.

Kiekvieni kalendoriniai metai turi apie vienuolika dienų daugiau nei trunka dvylika Mėnulio mėnesių (žinome, kad vienas Mėnulio mėnuo, arba laikas per kurį šis Saulės atžvilgiu atsiduria toje pačioje pozicijoje – 29,53 paros). Todėl kartą per du ar tris metus susikaupia pakankamas parų skaičius papildomam Mėnulio mėnesiui, todėl ir išvystame danguje taip vadinamą mėlynąjį Mėnulį.

Retais atvejais pasitaiko, kad mėlynasis Mėnulis pateka du kartus per metus, tokias atvejais vasarį pilnaties nematome, nes sausį ir kovą pilnatys būna dvi (paskutinį kartą vyko 2010 metais, kai kuriose laiko zonose). Taip nutinka, kadangi vasaris dažniausiai turi 28 dienas, taigi, mažiau nei yra laiko nuo vienos pilnaties iki sekančios.

  • Astronomija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1849 žodžiai)
  • Universitetas
  • Astronomijos referatai
  • Microsoft Word 760 KB
  • Visos Mėnulio spalvos
    10 - 8 balsai (-ų)
Visos Mėnulio spalvos. (2015 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/visos-menulio-spalvos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:10