Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje


Visuomene tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje atsakymai. Gdansko koridorius tarpukariu.

Istorijos kursinis darbas. Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje 1919. Lojalumo valdžiai stoka. Baimės atmosfera. Ištikimybė taikai. SSRS misija - pasaulinė komunistinė revoliucija. Fašizmas , nacizmas skelbiami didžiausiais priešais. Deklaruojama agresyvi politika. Nėra privataus verslo. Planinė ekonomika. Remiamas stambusis kapitalas. Visuomenės narių lygybės , draudžiamas samdomasis darbas. Privilegijuota KP padėtis. Įtvirtintas vokiečių domanavimas visuomenėje. Krikščionių bažnyčios gali veikti ir yra remiamos , jei lojalios valdžiai. 1938m. kovas - Austrijos anšliusas. Dalyviai Anglija Čemberlenas , Prancūzija Daladjė , Vokietijs Hitleris , Italija Musolinis. 1938m. spalis - Vokietija užima Sudetus. Vladimiras Leninas. Vinstonas Čerčilis. Franklinas Delanas Ruzveltas. 1939m. kovas. 1939 08. 1939 09. 1939 09 01 1945 09. Karinis komunizmas. Nep ‘ as.


Vokietijos teritorija nevientisa: Vokietijos dalį Rytų Prūsiją nuo visos Vokietijos skiria Lenkijos po karo gautas išėjimas prie Baltijos jūros(Gdansko koridorius), Vokietijos vakaruose- demilitarizuota Reino zona, pavesta valdyti Tautų Sąjungai.

1918-01-08 JAV prezidentas V. Vilsonas pateikė 14 punktų taikos programą. Programoje buvo išdėstytas pasaulio sutvarkymo planas:

1919m. sausis- Paryžiaus taikos konferencijos pagrindiniai nutarimai:

Pasirašytos taikos sutartys su karą pralaimėjusiomis šalimis (Austrija, Bulgarija, Vengrija, Turkija, Vokietija)

Įkurta Tautų Sąjunga( įkurta 1919m. veiklą pradėjo 1920m.)

Leidžiama turėti tik 10 tūkst. kariuomenę

Vokietija neteko savo kolonijų(mandatus gavo Anglija ir Prancūzija)

Vokietija neteko dalies savo teritorijų( Klaipėda- Tautų Sąjungai, Gdanskas tampa laisvuoju miestu, pavestas Tautų Sąjungai, Rytprūsiai atskirti nuo Vokietijos Gdansko koridoriumi, Elzasas ir Lotaringija- Prancūzijai)

Įkurta 1919m., veiklą pradėjo 1920m.

Žlugus demokratijai vidurio ir R. Europos valstybėse įsigalėjo autoritarizmas( tai stabdė pilietinės visuomenės raidą, naikino demokratinio gyvenimo įgūdžius)

Teisines valstybes pakeitė policinės valstybės( buvo ribojamos ir pažeidžiamos žmonių teisės)

Autoritarizmas stabdė kultūrinę, ekonominę, socialinę raidą( tai mažino valstybių galias, įtaką tarptautinėje politikoje)

Išplėtojo totalitarizmą: atliko partijos gretų valymą(įsakė nužudyti Leva Trockį), sustiprino asmens kultą, ištobulino represinį aparatą(sukurė Gulagą), ėmėsi masinių represijų(trėmimai, badas Ukrainoje), teroro. Gyventojų kontrolė, masiniai persekiojimai.

Dėl nacionalizacijos, pradėtos vykdyti 1917m., dėl separatinės taikos su Vokietija( Brest-Litovsko taika) dėl grasinimo pasauline komunistų partijos revoliucija tapo V. Pasaulio priešu.

Pradėjo socializmą- naikindamas privačią nuosavybę, sukėlė pilietinį karą ir visiškai sužlugdė ekonomiką(karinis komunizmas), dėl to griebėsi NEP‘o. Ši politika ištraukė SSRS iš duobės.

Atsisakė NEP‘o. Paskelbė industrializaciją. Įtvirtino planinę ekonomiką, inicijavo I penkmečio svarbiausias reformas- kolektyvizaciją., industrializaciją. Sukūrė kalinių įdarbinimo ir išnaudojimo valstybiniuose objektuose sistemą. Ekonomika sparčiai stiprėjo.

Motyvuodamas visuomenės narių lygybės siekiais, nacionalizavo nuosavybę, įstatymais formaliai sulygino visų teises. Realiai- suformulavo buožių, liaudies priešų sąvokas ir represavo šiuos piliečius.

Praplėtė kriterijus, pagal kuriuos žmonės buvo skirstomi į buožes ir liaudies priešus, teroru palaužė visuomenės valią ir bet kokią opoziciją, sukūrė visiškos baimės atmosferą.

1. Sunaikinta ikirevoliucinė Rusijos visuomenė ir sukurta nauja- socialistinė visuomenė

2. Individuali raiška ir valia pakeista kolektyvine raiška ir partine valia

3.Sukurta baimės ir nepasitikėjimo atmosfera- buvo skatinama įskųsti šeimos narius, šnipinėti kolegas.

Įskiepytas komunistinis fanatizmas- didelė visuomenės dalis tikėjo komunizmo pergale

Vyriausybės ėmė kontroliuoti ekonominį gyvenimą, daugiau ar mažiau reguliavo verslo raidą, darbdavių ir darbuotojų santykius(etatizmas)

Radikalų populiarumas vertė kurti socialinės gerovės ir saugumo programas

Smukusi ekonomika buvo demokratijos įvairiose Europos valstybėse žlugimo priežasčių.

1933m. nacionalsocialistų atėjimo į valdžią priežastys.

Suėmė į savo rankas visas šalies valdymo institucijas, įvairias pareigybes paskyrė išikimiems nacių partijos nariams, pamažu sunaikino opozicines partijas, 1936m. įvykdė gretų valymą(„Ilgųjų peilių“ naktis), pašalindamas kliūtis asmens kultui.

Išstojo iš TS, palaipsniui ėmė laužyti Versalio taiką- padidino kariuomenę, atkūrė karo pramonę. Nesulauęs pasipriešinimo, visai nustojo ją vykdyti. 1936m. militarizavo reino zoną.

Atkūrė karo pramonę ir padidinęs kariuomenę, sustabdė ekonominę krizę, panaikino jos sukeltą bedarbystę. Dėl protekcionizmo atkūrė naudingą Vokietijai prekybos balansą. Ėmėsi plačių valstybinių statybų- tiesė kelius, statė elektrines ir pan.Skatino masinio vartojimo produktų gamybą, prieinamą kiekvienai vokiečių šeimai.

  • Istorija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3367 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 201 KB
  • Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje. (2015 m. Rugsėjo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/visuomene-tarpukario-ir-antrojo-pasaulinio-karo-epochoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:57