Visuomenė


Senstanti visuomenė. Referato ivadas pavyzdys apie aids. Referatas apie gripa.

Sociologijos referatas. Visuomenės sveikata. Skurdas ir socialinė atskirtis. Senstanti visuomenė. Gamtos išteklių valdymas. Žemės naudojimas ir transportas. Tvaraus vystymosi išorės aspektai. Nuo 2001 m. grėsmė visuomenės sveikatai ES nuolat augo. Su gyvenimo būdu susijusios ir chroniškos ligos sparčiai plinta visame pasaulyje, didžiausią nerimą kelia nutukusių žmonių skaičiaus didėjimas (10–40 % padidėjęs per pastaruosius 10 metų daugelyje ES šalių). ŽIV/AIDS epidemija visame pasaulyje pasiekė didžiausią užsikrėtusių asmenų skaičių (39,4 milijonai), o naujai nustatomų ŽIV infekcijų dalis nuo 1996 m. Europoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Ryšių dažnėjimas ir mobilumas pasauliniu mastu padidino grėsmių, tokių kaip paukščių gripas ir SŪRS, poveikį sveikatai. Biologinis terorizmas – naujas grėsmės tipas. Besivystančiose šalyse neseni laimėjimai sveikatos ir vystymosi srityje tapo beveik niekiniais, o sunkiausių užkrečiamų ligų plitimas kelia rimtą grėsmę šių šalių ateities vystymuisi. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad pavojų sveikatai kelianti aplinka visame pasaulyje kasmet tampa daugiau nei 5 milijonų vaikų mirties priežastimi.


Nuo 2001 m. Živ/aids epidemija visame pasaulyje pasiekė didžiausią užsikrėtusių asmenų skaičių (39,4 milijonai), o naujai nustatomų živ infekcijų dalis nuo 1996 m. Europoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Ryšių dažnėjimas ir mobilumas pasauliniu mastu padidino grėsmių, tokių kaip paukščių gripas ir sūrs, poveikį sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (pso) apskaičiavo, kad pavojų sveikatai kelianti aplinka visame pasaulyje kasmet tampa daugiau nei milijonų vaikų mirties priežastimi.

Politinių priemonių, kurių buvo imtasi šiuo atžvilgiu nuo 2001 m. Pavyzdžiu galėtų būti genomų tyrimų, kovojant su atsparumu antibiotikams, finansavimas; es bendros priežiūros ir išankstinio perspėjimo tinklo apie užkrečiamas ligas sukūrimas; pasiūlymo dėl naujos es chemikalų reguliavimo sistemos (reach) priėmimas; europos aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų plano 2004–2010 patvirtinimas; ir europos maisto saugos tarnybos (efsa) bei europos užkrečiamų ligų centro (eulc) įkūrimas.

Tarptautiniu mastu es finansavimas kovojant su tokiomis ligomis kaip živ/aids, tuberkuliozė ir maliarija ženkliai padidėjo. Taip pat buvo suteikta finansinė parama siekskurdas ir socialinė atskirtis tampa vis didėjančia problema. Es maždaug 15 % gyventojų gyvena rizikuodami nuskursti. Padėtis tam tikrose naujosiose valstybėse narėse ypač kelia nerimą. Kita nerimą kelianti tendencija yra skurdo ir atskirties perėjimas iš kartos į kartą bei neproporcinga tam tikrų gyventojų pogrupių našta (pvz. , bedarbių, vienišų tėvų, neįgalių asmenų, etninių mažumų). Iš milijardų pasaulio gyventojų 2,8 milijardai gyvena gaudami mažiau nei eur per dieną.

Es valstybės narės susitarė koordinuoti nacionalines politikos kryptis kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi, nustatydamos bendrus tikslus, parengdamos nacionalinius veiksmų planus ir juos vertindamos pagal bendrus rodiklius, skirtus stebėti pažangą. Europos komisija aktyviai remia šį koordinavimo procesą. Europos regionų politikos finansavimas taip pat prisideda prie šio tikslo, pavyzdžiu, investuojama į švietimą, mokymus ir vietos užimtumą.

Pasauliniu mastu kovojant su šia problema, es vystymosi politika iškelia sau pagrindinį tikslą – ženkliai sumažinti, o vėliau ir panaikinti skurdą. Įvairių veiksmų buvo imtasi pagal naują pasaulinę partnerystę dėl skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi, prinumatoma, kad es gyventojų skaičius nustos augti ir kad mažėjanti bei senstanti darbinga visuomenė turės išlaikyti padidėjusį pagyvenusių asmenų skaičių.

Visuomenė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/visuomene.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:51