Visuomenės požiūris į Socialinė atsakomybę


Finansų savarankiškas darbas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Socialiai atsakingo verslo samprata. Socialiai atsakingų įmonių atsakomybės. Ekonominė atsakomybė. Juridinė atsakomybė. Etinė atsakomybė. Filantropinė atsakomybė. Įmonių socialinės atsakomybės apibrėžimai. Socialiai atsakingas verslas įmonėse ir organizacijose. Pasaulinis ĮSA susitarimas. Visuomenės požiūris į ĮSA – padeda ar trukdo.


Darbo tikslas: Išsiaiškinti kas yra socialiai asakingas verslas bei aptarti, ar visuomenės požiūris į ĮSA padeda - o gal trukdo.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiskinti socialiai atsakingo verslo sąvoką;

Išsiaiškinti socialiai atsakingų įmonių atsakomybes;

Išsiaiškinti kas stimuliuoja socialiai atsakingą verslą imonėse ir organizacijose;

Aptarti visuomenės požiūrio įtaką ĮSA atžvilgiu.

Yra daug autorių, kurie skirtingai ir iš įvairių pusių apibrėžia ĮSA ( žr. 1 lentelę )

Įmonės norinčios plėtoti socialiai atsakingą verslą galėtų pradėti nuo tokių pagalbinių instrumentų:

Duomenų, reikalingų ĮSA rinkimas ir publikavimas

Vyresniosios valdančios grupės, besilaikančios ĮSA prioritetų, sudarymas bei jos teigiamas pavyzdys aplinkiniams

Pavyzdžiui, realius estetinius pokyčius galėtume išvystyti ir stoties rajone Vilniuje, jeigu ten pelningai veikiantis McDonald‘s restoranas nuspręstų prisiimti socialinę atsakomybę ir įgyvendinti amerikietiško ,, sakurų sodo“ anologijos projektą. Tačiau, greičiausiai šis klausimas yra labiau retorinis. Nepaisant to, socialinė atsakomybė taip pat svarbi ir dėl vidinių organizacijos veiksnių, akcentuojant tai, jog socialiai atsakinga įmonė didina savo darbuotojų lojalumą, stiprina jų identitetą, suteikia galimybę personaliai nariams save tapatinti su socialiai atsakinga, teisingai besielgiančia visuomene. Iš to seka, kad socialiai atsakingas verslas formuoja teigiamą visuomenės požiūrį, nes vykdo jai naudingus projektus. Taip pat socialiai atsakingas verslas veikia visuomenę per jo narius ( darbuotojus) ir patys darbuotojai jaučiasi labiau atsakingi. Galima teigti, kad verslas visuomenės atžvilgiu taip pat formuoja teigiamas moralines vertybes. Kartais sunku suprasti, kas ką stimuliuoja, bet manoma, kad tai abipusė sąveika, kuri teikia abipusę tiek finansinę, tiek moralinę, tiek estetinę naudą.

Kartais kyla ir dviprasmiškų svarstymų, tokių kaip alkoholio, tabako gaminių pardavimai. Viena vertus, tai priklauomybę sukeliantys ir žmogaus sveikatai žalingi produktai. Tuomet kaip traktuoti visuomenės požiūrį šiuo klausimu.

Tačiau, nepaisant to, ji sumažina finansinę naštą valstybei. Verslo sektorius, prisiimdamas socialinę atsakimybę už visuomenei aktualias problemas ir viešosios politikos elementus, socialine atsakomybe dalinasi su valstybės institucijomis. Kalbant apie viešojo sektoriaus indelį į verslo socialinės atsakomybės skatinimą, paminėtina, jog didžiausios skatinimo priemonės yra įstaymai, direktyvos ir taisyklės. Ne mažiau svarbūs yra finansiniai instrumentai – mokesčiai, jų mažinimo galimybės, subsidijos ir premijos. Paminėtinos ir informacinės priemonės, pavyzdžiui, valstybės finansuojamos kompanijos, rekomendacijų kūrimas, mokymai ir internetiniai puslapiai bei abipuse priklausomybe paremti partnerystės instrumentai.

Visuomenės požiūris į Socialinė atsakomybę. (2015 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/visuomenes-poziuris-i-socialine-atsakomybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:28