Visuomenės raida referatas


Istorijos referatas. Žemaičių sąjūdis. Žemaičių inteligentų grupės ir jų veikla iki 1830-1831 m. Sukilimo. Žemaičių aktyvistai 1831–1863 m. Bandymas reformuoti valstybę saksų valdymo laikais. (1733 - 1763). Lietuva padalijimų laikotarpyje. Pirmasis padalijimas. Lietuva padalijimų laikotarpyje. Bandymas reformuoti valstybę xviii a. Paskutiniame ketvirtyje. Valstybingumo praradimas. “aušra”, “varpas” ir lietuvių tautinis sąjūdis. Nepriklausomybės idėjos raida xix a. Pabaigoje. Bajoriškasis lituanistinis sąjūdis.


LDK niekad nperžengė 6,000 karių ribos : maksimalus karių skaičius buvo 5,500

“Aušrininkai” suprato, kad bajorijos parama jiems praverstų. Tačiau ji labai atsargiai žiūrėjo į šį tautinį sąjūdį. Nes šis sąjūdis nebuvo nei antibajoriškas, nei antilenkiškas, bet paremtas valstiečiu ir valstiečio gyvenimo samprata. Dėl to bajorija turėjo apsispręsti, ar jam lietuvėti, ar integruotis į valstiečio kultūrą, išlikti nepakitusiai. Tai padaryti labai sunku, nes reikėjo laužyti tradiciją, peržengti psichologinį ir kultūrinį barjerą.

Tuo pačiu metu panašus sąjūdis vyko ir Lenkijoje. Dalis Lietuvos bajorų pasekė juo, ir tik labai maža dalis ėmė remti tautinį sąjūdį. Dar kiti rado trečiąjį kelią - jie save įvardijo kaip “Lietuvos lenkus”,tačiau nepritapo nei prie naujos lietuvio sampratos, nei prie tikrų, taip vadinamų “karūnos lenkų”.

“Aušrininkų” judėjimas tapo savotiška etnopolitine jėga, nors buvo nukreiptas tik į kultūrą. Jis išėjo iš lenkų politinio gyvenimo įtakos ir nesiejo savęs su Lenkija, netgi matė joje pavojų. Jis vedė konflikto tarp lenkų ir lietuvių link. Šis konfliktas apsiribojo tik kultūrine plotme.

Rusai įžvelgė čia vokiečių ranką: juk “Aušra” ėjo Prūsijoje. Vadinasi, vokiečiai sukurstė lietuvius.

Iki 1895 m. “Varpas” koordinavo lietuvių išsivadavimo idėjas. Po to šio vaidmens dalijimąsi su kitais galima sieti su partijų kūrimu: 1896m. susikūrė Socialdemokratų partija. Prasidėjo politinė diferenciacija, ryškėjo kelios srovės lietuvių tautiniame judėjime: “Tėvynės sargas” ir klerikalai, “Apžvalga” ir liberalai. Paties "Varpo" tarpe ryškėjo nuosaikiųjų ir radikalų grupuotės. Nuosaikieji labiau orientavosi į kultūrinę veiklą, į spaudos atgavimą. Jie nenorėjo konfrontuoti su valdžia, nes manė ją esant nepajudinamą. Radikalai nenorėjo atskirti politinės ir kultūrinės kovos formų, manė, jog tuos reikalavimus derėtų akcentuoti, taip pat įvertinti savo ir kartu priešininko jėgas.

Po Kudirkos mirties 1899m. kurį laiką neatsirado naujo tokio autoritetingo žmogaus - bet neilgai. Prie “Varpo” veržėsi radikalai. Atsirado nauja figūra, sugebanti vėl suvienyti beskylantį “Varpą” - tai P. Višinskis. Jis 1901 - 1906 m. iš esmės nuženklino lietuvių tautinio judėjimo politinę programą, kuri buvo priimtina lietuvių tautiniam sąjūdžiui. Taigi, XIX a. pabaigoje lietuvių tautinis judėjimas modernizavosi.

Lietuvoje tautinių mažumų klestėjimas sutapo su laikotarpiu, kada lietuviai disponavo savo valstybingumu. Diskriminacija vyko tada, kai Lietuva dar buvo okupuota - žydų diskriminacija vykdoma XIX a.

  • Istorija Referatai
  • 2014 m.
  • 17 puslapių (3944 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Visuomenės raida referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Visuomenės raida referatas. (2014 m. Sausio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/visuomenes-raida-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:20