Visuomenės tautinė sudėtis Lietuvoje


Lietuvos tautine sudetis. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis. Tautine sudetis 2011. Tautinės mažumos lietuvoje referatas. Tautine lietuvos sudetis. Tautine lietuvos gyventoju sudetis. Tautine lietuvos sud4tis. Lietuvos nacionaline sudetis. Tautinių mažumų sudėtis lietuvoje. Lietuvos tautine sudetis 2011.

Sociologijos referatas. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų socialinė, ekonominė ir kultūrinė padėtis yra skirtinga, istoriškai skirtingai susiklostė ir jų gyvenimas. Dėl to jų poreikiai ir santykiai taip pat yra įvairūs. Nepaisant įvairių skirtybių, lietuvoje visų tautinių mažumų gyvenimo klausimai sprendžiami valstybiniu lygiu. Visi politiniai ir ekonominiai sprendimai priimami atsižvelgiant į visų lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų interesus, nepažeidžiant jų nacionalinio orumo ir teisių. ,,lietuvos respublika, - pažymėta tautinių mažumų įstatyme, - visiems savo piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės, garantuoja lygias politines, ekonomines ir socialines teises bei laisves, pripažįsta tautinį identiškumą, kultūros tęstinumą, skatina tautinę savimonę bei jos saviraišką". Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena rytų ir pietryčių lietuvoje, vilniuje, klaipėdoje, visagine, bei kituose didesniuose miestuose. Pasirinkau šią temą, nes gyvendama lietuvoje dažnai susidūriame su vienos ar kitos tautinės mažumos atstovais, o paklausti dažnai negalime papasakoti apie juos. Taigi, savo darbe trumpai bendrais bruožais aptarsiu visuomenės tautinę sudėtį lietuvoje.


Konkretūs duomenys apie gyventojų skaičių Lietuvoje iš karto po Pirmojo pasaulinio karo nėra žinomi. Nustatyti gyventojų skaičių tuomet nebuvo galima dėl nuolat besitęsiančių kovų su lenkais, bolševikais, bermontininkais. Be to, į Lietuvą iš Rusijos kasmet grįždavo tūkstančiai pabėgėlių. Todėl Lietuvos gyventojų skaičius paaiškėjo tik atlikus visuotinį (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) gyventojų surašymą 1923 m. rugsėjo 17 d. Tuo metu buvo surašyta 2028971 gyventojas. Paskelbus duomenis, pasigirdo balsų, jog tie duomenys nėra tikslūs. Daugiausia priekaištų būta iš lenkų pusės, kurie įrodinėjo, kad dalis Lietuvos lenkų buvę užrašyti lietuviais. Tam pritarė ir kai kurie Lietuvos vokiečiai. Tad tuometiniai gyventojų surašymo duomenys apie tautinį pasiskirstymą vertinami nevienareikšmiai.

Surašymo duomenys skelbė, kad Lietuvoje gyvena 1701863 lietuviai (tai sudarė 83,88 proc. krašto gyventojų), 153743 žydai (7,58 proc.), 65599 lenkai (3,23 proc.), 50460 rusai (2,49 proc.), 29231 vokiečiai (1,44 proc.), 14883 latviai (0,73 proc.), 4421 baltarusis (0,22 proc.), 1592 asmenys priklausantys kitoms tautybėms (apie 0,1 proc.) ir 7179 svetimšaliai (apie 0,4 proc.). Tuo būdu, didžiausiomis tautomis, turinčiomis daugiau kaip 1000 narių, buvo: lietuviai, žydai, lenkai, rusai, vokiečiai, latviai ir baltarusiai. Ne daug nuo šios ribos atsiliko totoriai – 973 asmenys. Iš viso tuomet gyveno 26 tautybių atstovai.

Atliekant surašymą buvo pažymima, kiek ir kurios tautybės gyventojų gyvena miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Paaiškėjo, jog tuo metu lietuviai sudarė 57,1 proc. miesto gyventojų, miesteliuose jų būta 66,4 proc., o kaimuose – 91 proc. Antroji pagal dydį tauta – žydai – taip pasiskirstė: miestuose sudarė 32,2 proc., miesteliuose – 28,7 proc., kaimuose – 0,5 proc. gyventojų. Akivaizdu, kad žydai buvo susitelkę miestuose ir miesteliuose. Antai Šiauliuose jų būta 24,9 proc., Kaune – 27 proc., Panevėžyje – 35,6 proc., Ukmergėje – 36,6 proc. miesto gyventojų. Lenkai sudarė 2,9 proc. miesto, 1,6 proc. miestelių ir 3,5 kaimo gyventojų. Daugiausia jie gyveno Trakų, Kauno, Ukmergės, Kėdainių apskrityse ir jų centruose. Vokiečių daugiausia būta Vilkaviškio apskrityje, Prūsijos pasienyje (12,4 proc.). Jie sudarė 3,4 proc. miestų gyventojų, 1,1 proc. – miestelių ir tiek pat kaimų gyventojų. Dar mažesnį procentą sudarė latviai: 0,5 proc. miestuose ir miesteliuose, kaimuose kiek daugiau – 0,8 proc. Be abejo, daugiausia latvių gyveno šiaurės Lietuvoje, Latvijos pasienyje.

Lyginant dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių tautinę sudėtį iki Pirmojo pasaulinio karo ir Pirmosios Lietuvos Respublikos metais, pastebime gyventojų lietuvėjimo tendenciją. Nuo 1914 m. iki 1923 m. lietuvių padaugėjo nuo 52 proc. iki 64 proc. Tam įtakos turėjo ne tiek natūralus prieaugis, kiek tautinių mažumų išsisklaidymas po pasaulį bėgant nuo karo baisumų. Pavyzdžiui, 1914 m. Lietuvoje gyveno apie 560 tūkst. žydų, o 1923 m. jų buvo likę tik 260 tūkst. Didelę dalį prieškario rusų sudarė caro valdininkai ir kariškiai, kurie 1915 m. pasitraukė į Rusiją ir ten pasiliko. Dėl šių priežasčių bendras Lietuvos gyventojų skaičius 1914–1923 m. laikotarpiu sumažėjo, o lietuvių skaičius procentiškai išaugo. Vėlesniu laikotarpiu asimiliavosi dalis lenkų, rusų, vokiečių ir kitų tautybių gyventojų. Jeigu apie 1920 m. daugelyje miestų kitataučiai sudarė daugumą ir retai buvo galima išgirsti kalbant lietuviškai, tai po dviejų dešimtmečių tie patys miestai virto lietuvių kultūros centrais. Atlietuvėjo teritorijos apie Aukštadvarį, Semeliškes, Širvintas, Giedraičius, Zarasus.

  • Sociologija Referatai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (2993 žodžiai)
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 113 KB
  • Visuomenės tautinė sudėtis Lietuvoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Visuomenės tautinė sudėtis Lietuvoje. (2011 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/visuomenes-tautine-sudetis-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:46