Vitaminai ir maisto medžiagos referatas


Biologijos referatas. Trumpai apie maisto medžiagas. Baltymai. Riebalai. Angliavandeniai. Mineralinės medžiagos. Aminorūgštys. Cheminiai elementai, vitaminai ir jų paskirtis. Vitaminai. Cheminiai elementai. Vitaminų trūkumas. Apie vitaminus, cheminius elementus ir maisto medžiagas. Maisto produktai ir jų nauda. Plačiau apie seleną. Plačiau apie vitaminą C. Sužinokite, ko jums trūksta. Plačiau apie pieną. Tinkama mityba. Padėkim savo organizmui ir savijautai. Ką su kuo valgyti. Norint sveikai gyventi, būtina sveikai maitintis. Apibendrinimas.


Pagrindinis angliavandenių šaltinis – augalai. Juose anglies (IV) oksidas, veikiamas saulės šviesos, virsta angliavandeniu (gliukoze), kuris augaluose toliau sintetinamas. Susidaro angliavandenio polimerai.

Jeigu maiste trūksta vitaminų, vartojami specialūs preparatai. Reikėtų nepamiršti, kad vitaminų reikia labai nedaug. Viršijus leidžiamus kiekius galima pakenkti. Didelis kai kurių vitaminų kiekis yra nuodingas.

2.4.Apie vitaminus, cheminiu elementus ir maisto medžiagas.

E vitaminas reikalingas riebiųjų rūgščių apykaitai. Jo trūkstant sumažėja lytinių hormonų. Vitamino E daugiausia daigintuose grūduose, aliejuje, piene, mėsoje, erškėtuogėse.

Chloras reikalingas skysčių slėgiui organizme reguliuoti. Jis randamas valgomojoje druskoje, pasūdytam maiste.

Kalis vyrauja ląstelėse. Reikalingas raumenims, kraujui, nuo jo santykio su Na, Ca, Mg priklauso širdies darbas. Kalio yra vaisiuose, daržovėse.

Geležis būtina hemoglobino gamybai, svarbi normaliai raumenų veiklai. Geležies atsargos kaupiamos kepenyse. Trūkstant geležies susergama mažakraujyste. Geležies randama kakavoje, jautienoje, inkstuose, kepenėlėse, džiovintuose vaisiuose.

Angliavandeniai dažniausiai naudojami kaip energijos šaltinis. Jų gausu bulvėse, duonoje, makaronuose, kukurūzuose, dioskorėjose, ryžiuose. Cukrų monomerai yra pagrindinis mūsų energijos šaltinis.

Riebalų monomerai naudojami hormonams ir riebalų membranoms gaminti. Riebaliniai audiniai atlieka energijos sandėliavimo ir kūno šilumos izoliacijos funkcijas. Riebalai yra fermentiniame sūryje, kiaušiniuose, svieste, aliejuje, riešutuose, mėsoje.

Bananai. Viename vidutinio dydžio banane yra maždaug 550mg kalio. Jo ypač reikia žmonėms, vartojantiems šlapimą varančiuosius (kartu ir kalį) preparatus.

Kopūstai. Pagal vitamino C kiekį kopūstai nusileidžia nebent citrinoms. Be to, vitamino C kopūstuose ne askorbo rūgšties. O askorbigeno pavidalu, kuris nesuyra kopūstus ilgiau laikant ir rauginant.

Mangai. Jų gimtinė- Himalajai. Tai šventas budistų medis, žinomas jau 6000 metų. Mangai sultingi, kvapnūs, minkštimas gelsvai baltas arba gelsvas, saldžiarūgštis. Galima valgyti šviežius, dėti į mišraines, desertus. Tinka su mėsa, daržovėmis ir žuvimi. Mangai turtingi vitamino C, A, organinių rūgščių ir vandens.

Mangoldai arba lapiniai burokėliai. Mangoldai – dvimetis balandinių šeimos augalas. Maistui vartojami lapai ir lapkočiai. Lapai kur kas vertingesni už lapkočius. Jie beveik tokie pat vertingi kaip ir špinatai. Mangoldų lapuose daug mineralinių medžiagų: kalcio- 102mg%, kalio-367mg%, fosforo- 35mg%, geležies- 3,9mg%, karotino lapuose- iki 10mg%, lapkočiuose 2 mg%, bei vitaminų: C, B, B2, PP. Mangoldų yra dvi rūšys: lapiniai ir lapkotiniai. Lapinių mangoldų lapai vidutinio didumo (30- 40 cm ilgio) lygūs arba banguoti, siauri kotai.

Seleno yra daugelyje maisto produktų. Pagrindiniai šaltiniai yra grūdai, riešutai, tunas, kiaušiniai, mėsa (ypač kiauliena ir vištiena). Didžiausias šio elemento kiekis yra braziliniuose riešutuose: 100g net 840g seleno.

Nėra ir būti negali žalių augalų, neturinčių vitamino C. Tiesa, ne visuomet jis vienodai gerai išsilaiko, pvz., nuo lysvės nuskintas mažytis agurkas jo turi labai daug. O tas pats agurkas, panokintas dar kelias dienas, jau netenka labai daug vitamino C. Jo jau beveik nerastume.

Ilgai nepraeinančios mėlynės net nesmarkiai užsigavus. Dažnai tai vitaminų C (askorbo rūgšties) ir P (rutino) požymis. Išanalizuokite savo mitybą. Ar neužmirštate kasdien valgyti citrusinių vaisių, kopūstų, pomidorų, žaliųjų pipirų. Be to, pasistiprinę būtinai suvalgykite bent skiltelę apelsino, geriausia su žievele. Naudinga per dieną gauti 1000 mg vitamino C.

Mineralinės medžiagos piene sudaro organinių ir neorganinių rūgščių druskas. Mineralinės medžiagos reikalingos gyviems audiniams sudaryti ir biocheminiams, fiziologiniams procesams plėtotis. Jos reguliuoja virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų pasisavinimą.

Morkas, pomidorus, trynius valgykime su aliejumi – organizmas priims geriau.

Žmonės neretai įsivaizduoja, kad išgėrei vitaminų tabletę ir gali eiti valgyti picų, tačiau taip nėra. Mitybą reikia nuolat kontroliuoti. Neretai net nedidelis mitybos įpročių pakeitimas į teigiamą pusę gali duoti labai daug naudos sveikatai. Pavyzdžiui, jei žmogus visą gyvenimą valgė baltą duoną, geriau jis pasijustų pakeitę ją juoda duona su nemaltais grūdais. Nemaltų grūdų gaminiuose yra daug seleno, vitamino E, kurie labai būtini organizmui.

  • Biologija Referatai
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (5722 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Vitaminai ir maisto medžiagos referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Vitaminai ir maisto medžiagos referatas. (2015 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/vitaminai-ir-maisto-medziagos-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:48