Vokiečių įvaizdžio problema


Istorijos referatas. Įvadas. Vokiečių ordino vertinimai. Vokiečių ordino vaidmuo 3 Reicho kontekste. Vokiečių ordino paveikslas xix amžiaus grožinėje literatūroje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tokie tipiški konfliktai tarp Rytų Europos valstybių, lėmė tai, kad apie Ordiną susidarė daug šališkų nuomonių, žinoma pasitaiko ir priešingų. Taigi kokios priežastys lėmė tai, kad apie Vokiečių Ordiną susidarė blogo įvaizdis? Kodėl Vokiečių ordino laikais susidariusi nuomonė apie Vokiečių ordino riterius priskiriama ir XIX a.- XX a. vokiečių tautybės žmonėms? Ir kokios Vokiečių Ordino valstybės savybės lėmė, tai, kad iki pat XX a. buvo siekiama lygiuotis į juos?

Vokiečių ordino valstybės egzistavimo 1190- 1525 metų kontekste, išanalizuoti priežastis kurios lėmė, tai jog apie Vokiečių ordiną, susidarė prolematiškas įvaizdis, kuris lėmė vėlesnius vokiečių vertinimus.

Išnagrinėti, pagrindines priežastis, kurios lėmė, tai kad iki XIX a. – XX a. besikurianti Vokietijos valstybė rėmėsi Vokiečių ordino politika

Vokiečių ordino įvaizdžio problemos darbe analizuojamos pasitelkus naratyvinį ir analitinį darbo metodus, šie darbo metodai padėjo atskleisti Vokiečių ordino įvaizdį sąlygojančius reiškinius, bei nustatyti, Vokiečių ordino vaidmenį XX a. Vokietijos valstybės istorijoje.

1466 metai nuo Ordino atskirtos sritys (Rytų Pamarys, Kulmo ir Michailovo žemės, Varmės vyskupija gana laisva forma buvo pajungtos Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio valdžiai. Šios teritorijos Lenkijai priklausė iki pirmojo Lenkijos padalijimo1772 metais. Teritorijos XIX a. vertino klaidingai, kaip svetimų valdžią, tvirtinant, kad tų sričių gyventojai buvę engiami tautiniu požiūriu ir dėl to ilgėjęsi Vokiečių ordino laikų. Nors Karališkoji Prūsija, tuo metu buvo Lenkijos dalis, daugelis jos gyventojų, ypač miestuose kalbos atžvilgiu buvo vokiečiai.

Būtina paminėti tai, kad negatyvūs atsiminimai apie Vokiečių ordiną vyravo ir po 1466 metų Antrosios Torūnės taikos, Ordinui likusioje Prūsijos dalyje nuo 1525 metų Prūsijos kunigaikštystėje, vėlesnėje Rytų Prūsijoje su sostine Karaliaučiumi. Teigiami atsiminimai apie Ordiną, būtų pakirtę valstybės pamatus ir kvestionuotų 1525 metų valstybinio perversmo teisėtumą. Perversmas turėjo atrodyti teisėtas, todėl, kad už Prūsijos ribų Vokiečių ordinas egzistavo ir toliau, o Prūsija, net negalvojo pripažinti 1525 metų akto.

XVIII a. antipatija Ordinui didėja ir dėl kitų priežasčių, apšvietos ir tolerancijos epochoje , Viduramžių istorija kėlė mažai simpatijų, o Vokiečių ordinas, kaip tik tuo metu atrodė, esąs viso to, kas toje istorijoje būtą niekingo įsikūnijimas.

Negatyvus požiūris pamažu keitėsi, Karaliaučiaus istorikas Ludwigas von Baczko 1797 dar kartą akcentavo tradicinę sampratą. Remdamasis Ordino pilių estetiniu vertinimu, kurios yra „nereikšmingo“ ar daugių daugiausia „atkreipia į save dėmesį“, jei Strasburgo ar Ulmo katedros yra gražios, Baczko vis dėl to pripažįsta, kad šios pilys yra technikos pasiekimai, tačiau tokiam pozityviam vertinimui, prieštaravo jų pastatymo aplinkybės, taigi Baczko toliau apgailestaudamas teigia, jog pilims ir katedroms skirtus akmenis sunešė nelaimingi vergai, nors jie ir nebuvo padarę jokio nusikaltimo, išskyrus tai, kad tikėjo, jog už savo pragyvenimą ir būtį turi būti dėkingi toms nematomos būtybėms, kurioms jie atnašavo savo giraitėse kitu būdu, negu Vokiečių ordinas tai darė savo šventyklose. Čia išryškėja aiški Baczko mintis, jog Vokiečių ordinas buvo pavergęs vietinius pagonybę išpažįstančius gyventojus, o šios vergystės priežastis buvo religiniai skirtumai.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2817 žodžių)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Vokiečių įvaizdžio problema
    10 - 9 balsai (-ų)
Vokiečių įvaizdžio problema. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/vokieciu-ivaizdzio-problema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:17