Vokietijos - Turkijos migracijos politika


Politologijos referatas.

Įvadas. Trumpa turkų migracijos istorijos xx a. apžvalga. Turkų migracija vakarų Europoje ir jų integracija. Turkų diaspora Vokietijoje. Imigrantų integracijos ypatumai Vokietijoje. Turkų integracijos problemos Vokietijoje ir jų sprendimo strategijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Viena iš pagrindinių turkų migracijos tikslų, keliantis iš savo gimtinės į Vakarų Europą, nuo šeštojo dešimtmečio buvo Vokietija. Ši šalis daugeliui turkų, tuo metu imigravusių ieškant geresnio gyvenimo, tapo namais iki šių dienų.

Yra išskiriami 6 turkų migracijos į Europą XX a. etapai. Pirmasis – XX a. viduryje 1961 metais – pavienių, indivualių, kvalifikaciją turinčių vyrų įdarbinimas per tarpininkus, bet per šį periodą iš Turkijos išvyko tik apie 2700 žmonių. Antrasis etapas pasižymi masiniu nekvalifikuotų darbininkų išvykimu. Buvo tikimasi, kad jie išvyks kontrakte numatytam laiko tarpui, o vėliau grįš įgiję naujų įgūdžių ir prisidės prie šalies industrializacijos. Etapo pabaigoje į Europos valstybes, su kuriomis buvo pasirašytos darbo sutartys, buvo išvykę apie 600,000 turkų. Trečiojo etapo metu suprasta, kad laikina darbo jėga tampa nuolatine.

Praėjus 5 metams po verbavimo sustabdymo, 1978 m. Vokietijoje buvo įkurta Užsieniečių tarnyba. Pagrindinis migracijos politikos tikslas po 1973 metų buvo laikyti migrantus toliau nuo darbo rinkos pasitelkiant įvairias teisės gyventi šalyje reguliavimo priemones. Čia didelį vaidmenį atliko įvairūs reguliavimai, taikyti, norintiems patekti į darbo rinką, ir teisė gyventi šalyje be leidimo dirbti. Pirmas žingsnis imigrantų integracijos srityje buvo 1974 m. įvesti kalbos kursai.

Tačiau nuo 1990-ųjų pabaigos imigrantų integracija tapo viena svarbiausių politinių ir visuomeninių temų Vokietijoje, kadangi XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje tapo aišku, kad darbininkai užsieniečiai tapo nuolat šalyje gyvenančiais imigrantais, kurių vaikai gimė Vokietijoje, bet neturėjo Vokietijos pilietybės. 1990 metais priimtas Užsieniečių įstatymas siūlė suteikti pilietybę 1956 ir 1973 m. užverbuotiems darbininkams ir jų palikuonims. Tačiau iki pat 1998 m. asmenų, gavusių Vokietijos pilietybę skaičius augo nežymiai,jie liko už 100 000 asmenų ribos.

Įsigaliojus Imigracijos įstatymui, paaiškėjo, kad daugiausiai naudos iš šių programų gaus tos asmenų grupės, kurios praturtins Vokietijos ekonomiką: užsieniečiai studentai po jų studijų įgyja galimybę likti šalyje ir rasti darbo vietą, taip pat imigracija palengvinama aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurie nori investuoti Vokietijoje ir kurti naujas darbo vietas. Tam, kad Vokietija taptų labiau patraukli imigrantams, integracija per institucijas ir visuomenę privalo būti spartinama.

Dabartinė integracijos būklė turi būti siejama su Vokietijos migracijos istorija. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Vokietijos darbo rinkos situacija pradėjo sparčiai blogėti. Turkų imigrantų darbo lygis, lyginant su vokiečių, vis mažėjo. Vokiečių darbo lygis sumažėjo tik 3 procentais, o tuo tarpų turkų migrant darbo lygis sumažėjo 10 procentų. Vėliau, ekonomikos pakilimo dėka, skirtumas tarp vokiečių ir imigrantų sumažėjo, tačiau nuo 2001 m. cikliškas ekonomikos smukimas vėl smarkiai sumažino atvykusių žmonių užimtumo lygį.

Problemas, kilusias Vokietijos darbo rinkoje, galima išskirti į šias grupes:

Laikoma, kad šis reiškinys vyko dėl netolygaus žmogiškojo kapitalo pasiskirstymo, imigrantų išsilavinimo ir jų žemo kvalifikacijos lygio, nepatikimų diploma bei sertifikatų pateikimo. Žvelgiant į šias priežastis galima teigti, kad kai kurios iš jų yra tarpusavyje susijusios. Imigrantai traktuojami kaip nekvalifikuoti ir nepriimami į darbą, nes jų turimi dokumentai Vokietijoje yra beverčiai.

  • Politologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Sandra
  • 13 puslapių (2999 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Vokietijos - Turkijos migracijos politika
    10 - 3 balsai (-ų)
Vokietijos - Turkijos migracijos politika. (2017 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/vokietijos-turkijos-migracijos-politika.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 23:30