Všį kultūros ir švietimo centro vilniaus mokytojų namų vidaus kontrolės tvarka


Viešojo administravimo referatas. Įvadas. Vidaus kontrolės apibūdinimas ir reikšmė. Vidaus kontrolės sistemos elementai ir jų vertinimas. Všį kultūros ir švietimo centro vilniaus mokytojų namų vidaus kontrolės tvarka. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo tikslas – išnagrinėti VŠĮ kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namų vidaus kontrolės tvarką

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti vidaus kontrolės sąvoką

Apžvelgti vidaus kontrolės sistemos elementų vertinimo rekomendacijas

Kontrolės aplinka – tai visos vidaus kontrolės pagrindas, kurį sudaro šie pagrindiniai elementai:

valdymo filosofija ir vadovavimo stilius (jį sudaro vadovybės požiūris į kontrolę, polinkis rizikuoti, etiškas elgesys ir moralinės vertybės);

organizacinė struktūra (ji apima valdymo ir atsakomybės pasidalijimą, įgaliojimus ir atskaitingumą, komunikavimą);

Paprastai kontrolės aplinka subjekte apima visas subjekto veiklas, todėl ir vertinama ji bendrai, neskiriant ar nedalijant ją į atskiras dalis.

rizikos nustatymas (nustatyti veiksnius įtakojančius įmonėje vykstančius procesus);

rizikos analizė ir vertinimas (nustatyti kokios rizikos yra svarbios ir reikšmongos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį);

stebėsena ir peržiūra (stebėti kaip įgyvendinamas rizikos valdymo planas ir ar jis efektyvus);

informacijos perdavimas ir komunikavimas (bendravimas ir dalinimasis informacija tarp darbuotojų, dėl kitų atsirandančių rizikų).

Vertintojas, vertindamas informaciją ir komunikaciją subjekte, gali pasinaudoti klausimynu.

įgaliojimų, leidimų suteikimą (veikla, kuri užtikrina, kad būtų atliekamos tik vadovybės patvirtintos ūkinės operacijos);

išteklių (taip pat dokumentų) prieigos kontrolę (kontroliuoti, kad ištekliais naudotųsi tik už tai atsakingi žmonės);

veiklos ir rezultatų peržiūras (veiklos teisėtumo, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo įvertinimas, palyginimas);

Vertinant kontrolės veiklą vertintojas (išorės arba vidaus auditorius), turėtų nustatyti:

Apibendrinant galima teigti, kad efektyvi vidaus kontrolės sistema susideda iš tam tikrų elementų, kuriuos reikėtų nuolat analizuoti, tam, kad greičiau atrasti klaidas ar trūkumus ir juos pašalinti. Išskirtini penki pagrindiniai vidaus kontrolės elementai: kontrolės aplinka, rizikos valdymas (vertinimas), informavimas ir komunikacija, kontrolės veikla ir stebėsena. Visos vidaus kontrolės sistemos pagrindas – tai kontrolės aplinka. Ją sudaro: vadovybės ir darbuotojų asmeninis ir profesinis sąžiningumas ir moralinės vertybės, kompetencijos siekis, valdymo filosofija ir t.t. Nemažiau svarbu įstaigai įsivertinti riziką, bei pasistengti ją sumažinti iki minimumo. Kitas svarbus elementas – tai informavimas ir komunikacija. Visada informacija turi būti tiksli, patikima, aktuali ir prieinama. Tai padeda užtikrinti efektyvesnę stebėseną, geriau atlikti vidaus kontrolės veiklą, kuri apima išteklių, funkcijų, veiklos rezultatų kontrolę, patikrinimus ir kt. Svarbiausias vidaus kontrolės sistemos elementas, padėsiantis įstaigai nustatyti neatitikimus, klaidas, problemas – tai stebėsena. Nuolat stebint įstaigos veiklą, galima greičiau nustatyti trūkumus ir juos pašalinti.

Įstaigoje vidaus kontrolės dėka, siekiama šių pagrindinių tikslų:

kad, įstaigos veikla, naudojant įstaigos turtą ir kitas kultūrinei veiklai naudojamas priemones,

kad, finansinė ir kita informacija, naudojama tiek įstaigos viduje, tiek kultūrinės veiklos tikslais

kad, įstaigos veikla atitiktų LR įstatymus ir kitus teisės aktus, įstaigos strategiją bei vidaus

Įstaigos vadovybė, kurdama bei plėtodama vidaus kontrolės sistemą privalo atsižvelgti į organizuojamų renginių įvairovę, mastą ir teikiamų paslaugų pobūdį, taip pat turi įvertinti riziką, susijusią su organizuojamais renginiais ir teikiamomis paslaugomis. Be viso šito, taisyklėse nurodyta, kad būtinai turi būti atsižvelgiama į tai, kokius renginius būtina kontroliuoti, o kokius ne. Taip pat būtų naudinga atkreipti dėmesį į tai, koks yra įstaigos valdymo laipsnis, bei vertėtų įvertinti, koks yra naudojamų informacinių technologijų lygis ir mastas. Vidaus kontrolė turi būti organizuojama taip, kad užtikrintų:

Tam, kad labiau suprasti, kas sudaro kiekviną iš šių elementų, įstaigos vidaus taisyklėse, kiekvienas jų yra nagrinėjamas plačiau.

Vidaus kontrolės tvarkos taisyklėse numatyta, kad įstaigos vadovybė yra atsakinga už įstaigos strategijos formulavimą, kas kart strategijos peržiūrėjimą ir atitikimą, taip pat už vidaus kontrolės sistemos veiksmingą veikimą. Beto, įstaigos direktorius ir Taryba yra atsakingi už įstaigos organizacinės struktūros, kurioje aiškiai nurodytos darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, sukūrimą, palaikymą ir užtikrinimą, kad tos pareigos atliekamos tinkamai. Kaikurias užduotis, susijusias su vidaus kontrole, direktorius gali skirti struktūrinių padalinių vadovams, bet tuo pačiu privalo tikrinti, kad skirtos užduotys atliekamos tinkamai. Įstaigos direktorius privalo:

Apibendrinant galima teigti, kad betkurioje viešojoje įstaigoje efektyvi vidaus kontrolės sistema yra privaloma. Pagrindinis įstatymas reglamentuojantis vidaus kontrolę ir vidaus audito funkcionavimą viešąjame juridiniame asmenyje tai Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir audito įstatymas. Vidaus kontrolės sistema Všį Kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namų sukurta ir įgyvendinama pagal galiojančią vidaus kontrolės tvarką ir vidaus kontrolės taisykles. Pats pagrindinis vidaus kontrolės tikslas šioje įstaigoje – tai užtikrinti veiklos teisėtumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių tikslų įgyvendinimą, rizikos valdymą ir kt. Všį Kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namų vidaus kontrolės sistemą sudaro keturi susiję tarpusavyje elementai: vadovavimas įstaigos vidaus kontrolei ir kontrolės kultūra, vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas, informacija ir jos perdavimas,vidaus kontrolės vertinimas ir trūkumų šalinimas. Už šių elementų gerą funkcionavimą, kaip ir už pačios vidaus kontrolės sistemos efektyvų sukūrimą, veikimą ir tobulinimą atsakingas įstaigos direktorius. Įstaigos direktorius turi užtikrinti, kad įstaigos vidaus kontrolės sistemos efektyvumas būtų vertinamas nuolat.

Všį kultūros ir švietimo centro vilniaus mokytojų namų vidaus kontrolės tvarka. (2015 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/vsi-kulturos-ir-svietimo-centro-vilniaus-mokytoju-namu-vidaus-kontroles-tvarka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:19