Vykdomosios valdžios konstitucinis statusas ir teritorinis administracinis valdymo aparatas Šalys: Latvija, Suomija, Australija


Viešojo administravimo kursinis darbas.

Įvadas. Valstybių santvarkos. Ministrų tarybos vaidmuo šalies politinėje sistemoje. Ministrų tarybos formavimo mechanizmas. Ministrų tarybos galios, funkcijos ir atsakomybės. Ministrų tarybos kompetencija svarstant išskirtinius valstybės reikalus. Valstybių valdymo modeliai. Adminisstracinių teritotinių vienetų formavimosi raida. Valstybių administracijos struktūros apibūdinimas. Valstybių valdymo administracinės struktūros. Politinės ir administracinės sistemos bruožai. Valstybės tarnautojų ir ministrų santykis. Politinių konsultacijų šaltiniai. Šalių palyginimas. Išvados. Šaltiniai.


Darbo aktualumas. Šiame darbe nagrinėsime Latvijos, Suomijos ir Australijos valstybes. Visose trijose šalyse vyrauja tas pats, svarbiausias teisės aktas- konstitucija. Šiuolaikinės šalių konstitucijos koordinuoja visus svarbiausius valstybės ir visuomenės gyvenimo teisinius aspektus. Taip pat juose įteisinti pagrindiniai ir svarbiausi valdžios institucijų aspektai. Visose šalyse vykdomosios valdžios principai yra išdėstyti teisės aktuose, todėl bandysime atskleisti vykdomųjų valdžių statusą, remiantis šalių konstitucija, išanalizuoti jų funkcijas, bei nustatyti valstybių teritorinį vaidmenį ir įgaliojimus. Tam, kad galėtume palyginti visiškai skirtingas šalių sistemas, nusprendėme pasirinkti dvi Europos Sąjungos šalis ir vieną Tautų Sandraugos šalį.

Darbo tikslas. Išanalizuoti Latvijos, Suomijos ir Australijos skirtumus bei panašumus vykdomosios valdžios konstitucinio statuso bei teritorinio administracinio valstybės valdymo organizavimo atžvilgiu.

Kiekviena valstybė turi savitą ir nusistovėjusią valstybės santvarka. Jų skirtumus lemia šalių nusistovėjusi kultūra, istorija bei tradicijos. Šalių santvarkos atskleidžia kokiu būdu yra įgyvendinimas politikos formavimas, kaip veikia ir funkcionuoja valdžios organai. Pagal šiuolaikinę sampratą, valstybių santvarkų domėjimasis ir analizės yra pagrindinis politinio mąstymo pamatas. Kadangi analizuojamos skirtingos valstybės, jų politinių santvarkų bruožai gali padėti atskleisti kiekvienos šalies išskirtinumą ir savitumą.

Latvija yra parlamentinė demokratija. Prezidentas -  Andris Bērziņš, Ministrė Pirmininkė - Laimdota Straujuma. Kaip ir visose valstybėse Latvijoje vyrauja valdžių padalijimo principas. Šis principas numato visų valdžių: vykdomosios, leidžiamosios ir teisminės, harmoningą bendradarbiavimą, nuoseklumą ir tarpusavio kontrolę. Vykdomąją valdžią kontroliuoja tik teisminė valdžia. Už kontrolės ribų negali būti nė viena vykdomosios valdžios teisės norma, jei su jais susijęs kokios nors asmens interesas. Valstybės valdžios sąranga paremta atstovaujamosios demokratijos prioritetu.

Konstitucinis latvių kalbos principas yra vienas iš pagrindinių Latvijos valstybingumo pagrindų. Latvių kalba yra pagrindinis tautos išlikimo garantas , todėl silpninant jos vartojimą kyla grėsmė demokratinei valstybės santvarkai.

Suomija yra pusiau prezidentinė parlamentinė respublika. Tačiau įvairūs šaltiniai teigia, kad Suomijos valdymo forma yra dažnas diskusijų klausimas. Kai kurie mano, kad tai pusiau prezidentinė valstybė. Suomijos prezidentas- Sauli Niinistö, o Ministras Pirmininkas - Alexander Stubb. Taigi Suomijai būdinga, kad prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose.  Suomijos piliečiai renka ir valstybinio ir savivaldybių lygmens politinių institucijų atstovus. Suomijos prezidentas yra nepriklausomas nuo parlamento, tačiau ir neturi jokių teisių valdyti tiesiogiai, todėl savo valią išreiškia per vykdomąją valdžią- vyriausybę, arba jai tarpininkaujant.

Suomijoje vykdomosios valdžios galios padalintos prezidentui ir Ministrui Pirmininkui . Prezidentas atsakingas už nacionalinį šalies saugumą ir užsienio politikos klausimus, o Ministras už visus kitus valstybės reikalus, įskaitant ir Europos Sąjungos klausimus. Taip pat konstitucijoje įtvirtinta, jog Suomijos teritorija yra nedaloma, o pagal tai galima daryti prielaidą, kad Suomija kaip unitarinė valstybė , kurios valstybinės sienos gali būti keičiamos tik parlamento sutikimu.

Australija yra konstitucinė monarchija. Pagal visus šalies įstatymus Australijos monarchas yra tas pats koks ir Didžiosios Britanijos. Taigi ją valdo Anglijos karalienė Elžbieta II. Australijos karalienė laikoma visos šalies konstitucinės sistemos vadove, nors jos galios pagal Konstituciją yra perduotos jos atstovui – Australijos generalgubernatoriui. Generalinį gubernatorių pagal ministro pirmininko pageidavimą formaliai ir skiria karalienė.

1999 metai Australijoje įvyko referendumas, kuriame buvo norima valstybę padaryti respublika, tačiau referendumas nepasiteisino ir Australija liko monarchija.

Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras beveik visada yra Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas .  Atstovų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvauti rinkimuose privalo piliečiai sulaukę 18m. amžiaus ,jei rinkimuose asmuo nedalyvauja, jam skiriama atitinkama bauda . Taip pat Australija yra britų Tautų Sandraugos narė. Dauguma Tautų Sandraugos valstybių narių anksčiau buvo valdomos Jungtinės Karalystės, buvo šios valstybės kolonijomis. 

Vykdomosios valdžios konstitucinis statusas ir teritorinis administracinis valdymo aparatas Šalys: Latvija, Suomija, Australija. (2016 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vykdomosios-valdzios-konstitucinis-statusas-ir-teritorinis-administracinis-valdymo-aparatas-salys-latvija-suomija-australija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:29