Vyriausybės biudžetinės politikos Lietuvoje analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Biudžetinės poltikos analizės teorinis pagrindimas. Biudžeto sudarymo principai ir metodai. Biudžeto sandara. Valstybės pajamų šaltiniai. Valstybės biudžeto išlaidos. Valstybės išlaidų pasiskirstymas. Valstybės išlaidų paskirstymo problemos. Valstybės biudžetas. Biudžeto balansas. Vyriausybės biudžetinės politikos Lietuvoje analizė. Lietuvos respublikos nacionalinio biudžeto sudarymas. Biudžeto procesas. Programinio biudžeto fenomenas Lietuvoje. Finansinis planavimas sudarant valstybės biudžetą. Valstybės pajamų analizė. Lietuvos Vyriausybės biudžeto pajamos. Lietuvos vyriausybės biudžeto pajamų palyginimas su kitomis šalimis. Valstybės išlaidų analizė. 2000-2005 m. Valstybės išlaidų dydis ir jų paskirstymas. Lietuvos valstybės išlaidų palyginimas su kitomis valstybėmis. Lietuvos biudžetas yra deficitinis. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip sudaromas biudžetas Lietuvoje, aptarti Lietuvos biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius, panagrinėti biudžeto balansą atskirais metais ir palyginti visa tai su kitomis užsienio šalimis.

Biudžeto sudarymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos, ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, sudaryti valstybės biudžetą taip, kad piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai (1). Tinkamai sudaryto ir vykdomo valstybės biudžeto paskirtis ? užtikrinti piliečių pasitikėjimą, kad valstybė išmintingai išleidžia jų sumokėtus mokesčius, ir didinti piliečių pasitikėjimą savo valstybe (7).

Realumas. Tai reiškia pajamų ir išlaidų atitikimą realaus gyvenimo duomenims.

Balansas. Biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas. Siekiama, kad valstybės išlaidos neviršytų jos pajamų.

Visapusiškumas. Reiškia, kad biudžetas turi būti sudaromas pagal bruto metodą, t.y. numatomos kiekvieno biudžeto straipsnio pajamos ir išlaidos.

Programinės analizės ir apžvalgos. Jo esmė – numatoma keletas alternatyvių programų siekiant to paties tikslo, atliekama išsami analizė ir išrenkama tinkamiausia, kuri bus finansuojama iš valstybės biudžeto.

Programinis – tikslinis. Esmė – nustatomas tikslas, ruošiamos plačios kompleksinės programos, nustatomas jų finansavimas.

Biudžeto sandaros grandys unitarinėje valstybėje:

Taip pat mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiais mokesčiais betarpiškai apmokestinami privatūs asmenys ir įmonės (pajamų mokesčiu, pelno mokesčiu, nekilnojamojo turto mokesčiu ir dauguma vietinių mokesčių). ES valstybės narės pačios nustato tiesioginių mokesčių ir taupymo pajamų bei kapitalo prieaugio mokesčių tarifus. Kadangi Europos Bendrijos sutartyje konkretus tiesioginių mokesčių suderinimas nėra numatytas, šis klausimas lieka ganėtinai subtilus. Bet kuriuo atveju tiesioginis apmokestinimas negali pažeisti keturių svarbiausių EB sutartyje numatytų laisvių (laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas) bei fizinių ir juridinių asmenų steigimosi teisės.

Natūraliųjų monopolijų reguliavimo išlaidos. Paprastai tai pramonės šakos su mažėjančiomis vidutinėmis sąnaudomis, kur valstybinis sektorius padeda dengti tinklo sąnaudas.

Išlaidos informacijos srautų išlyginimui. Valstybė, ištaisydama vartotojams teikiamos informacijos trūkumus (pvz., atskirdama kokybiškas prekes nuo nekokybiškų), veikia piliečių interesų naudai.

Nacionalinių pajamų perskirstymo taikant pervedimų (transferų) mechanizmą išlaidos. Valstybė siekia išlyginti galimybes ir išlaikyti visuomenės susitelkimą. (15)

Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas – tai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma. Šis biudžetas neapima savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Lietuvoje jau pradėtas įgyvendinti programinis valstybės biudžetas. Atliekant auditus, buvo pastebėtos dvi iš esmės skirtingos tendencijos.

Pirma, negalima nepastebėti pažangos:

2004 metų Vyriausybės patvirtintoje Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijoje nurodytos šios viešojo administravimo sistemos problemos: nenuoseklumas ir nepastovumas, nereglamentuota institucijų vidaus valdymo sistema, silpna strateginių planų rengimo, strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priežiūra ir vertinimas, nepakankamas sprendimų poveikio vertinimas.

Atsižvelgiant į šias dvi viena kitai prieštaraujančias tendencijas, kyla klausimas, ar programinis biudžetas, strateginiai planai yra tik fikcija, ar jie rengiami tik tam, kad būtų parengti, ar jie tikrai naudojami priimant sprendimus, vertinant veiklą ir rezultatus.

Problema, susijusi ne tiek su tinkamu finansuojamų programų poveikio vertinimu. Deja, problema yra didesnė. Klausimai, susiję su valstybės biudžeto sudarymu, yra tik vienas problemos požymių. Visame viešajame valdyme turi būti sukurta į rezultatus orientuota valdymo kultūra. Teisės normos, įtvirtintos teisės aktuose, turi būti įtvirtintos realiame valdyme (7).

Ar tai įmanoma? Imkime ne Europos Sąjungos, bet Kanados pavyzdį:

Kyla klausimas – ar bus politinės valios išlaikyti teigiamą praktiką – tęsti ir tobulinti atsargų valstybės biudžeto planavimą? (7)

Lietuvoje biudžeto pajamos kasmet augo. Per 2000 – 2005 metų laikotarpį pakito gana žymiai - išaugo nuo 5780725 tūkst. Lt iki 14153088 tūkst. Lt.

Duomenys paimti iš prieduose pateiktų lentelių duomenų

Be visų paminėtų pajamų, valstybės biudžetas pajamas gauna ir iš Europos sąjungos paramos. 2005 metais gauta iš ES paramos 2 002 570, o 2004 – 1 389 793 (žr. 1, 2 ir 3 priedus). Visais paminėtais metais buvo tikėtasi gauti didesnes iš ES paramas, nei buvo gauta iš tikrųjų.

Biudžeto pajamos iš azartinių lošimų 2005 m. išaugo trečdaliu iki 11,7 mln. litų, t.y. 32,3 proc. Daugiau nei gauta 2004 m., kai surinkta buvo 8,842 mln. litų. Dar apie 5 mln. litų į biudžetą įplaukė mokesčių iš loterijų veiklos. Lietuvoje 2005 metų pradžioje buvo 16 azartinių lošimų organizatorių, 14 lošimo namų, 39 azartinių lošimų automatų salonų bei 118 lažybų punktų. 2006 metais azartinius lošimus organizuoja jau apie 20 bendrovių. (6)

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 41 puslapis (7340 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 611 KB
  • Vyriausybės biudžetinės politikos Lietuvoje analizė
    10 - 9 balsai (-ų)
Vyriausybės biudžetinės politikos Lietuvoje analizė. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/vyriausybes-biudzetines-politikos-lietuvoje-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:15