Vyriausybės veiklos kryptys ekonomikoje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Mokesčiai. Bendrosios sąvokos. Gyventojų pajamų mokestis. Pelno mokestis. Pridėtinės vertės mokestis. Akcizai. Nekilnojamojo turto mokestis. Mokesčius administruojančios institucijos. Valstybės išlaidų politika. Valstybės vaidmuo ir išlaidos. Produktyvios ir neproduktyvios išlaidos. Ekonomisto komentaras ar valstybė - didysis verslininkas? Vyriausybės ūkinės funkcijos. Muitų politika. Valstybės skola. Valstybės skolinimosi tikslai ir uždaviniai. Skolos valdymo politika. Vyriausybės skolinimosi poreikiai. Skolinimosi poreikio finansavimas. Skolos našta ateinančioms kartoms? Privatizavimas. Privatizavimo tikslingumas. Privatizavimo eiga. Bendros privatizavimo vykdymo problemos. Atskirų privatizavimo būdų problemos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Ar reikalingas šalies ekonominės politikos reguliavimas? Tai vienas pagrindinių vyriausybės uždavinių, siekiant užtikrinti šalies ekonomikos stabilumą ir normalų rinkos ekonomikos veikimą. Pagrindines vidaus ir užsienio ekonomikos kryptis, įstatymus svarsto, priima Respublikos Seimas, o visa tai įgyvendinama vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais. Pažymėtini tokie įstatymai, kaip Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas ir kt.

Taigi mūsų grupinio darbo tikslas yra sužinoti ir išsiaiškinti, kokios yra tos vyriausybės veiklos kryptys ekonomikoje, kaip vyriausybė ją reguliuoja ir kokius svarbius uždavinius ir sprendimus atlieka. Taip pat bus peržvelgta ir senesnių metų vyriausybės metinė veiklos ataskaita, kuri šiek tiek padės atsakyti į šiuos klausimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgus į pasaulinę patirtį, buvo priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris nuo 2006 m. sausio 1 d. pakeis dabar galiojantį Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą.

Valstybė vyriausybės pavidalu sprendžia įvairias ekonomines problemas. Vyriausybės ūkinės funkcijos:

Žemės ūkio santykių reguliavimo klausimais Vyriausybė yra priėmusi ir paskelbusi gana daug įvairaus pobūdžio normatyvinių aktų ir įstatymų. Žinoma, kad Lietuvoje žemės ūkio valstybiniam rėmimui žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu numatyta skirti 10% valstybės biudžeto lėšų, tai yra skiriama daugiau negu krašto apsaugai, socialiniam draudimui, socialinei apsaugai ir rūpybai ir kt. Publicistinėje ir mokslinėje spaudoje buvo kritikuojama žemės ūkio rėmimo ir reguliavimo tvarka.

Šioje privačios iniciatyvos bei privačios verslininkystės sistemoje svarbus vaidmuo tenka valstybei ir Vyriausybei. Yra atliekama daug svarbių ir vis įvairesnių reglamentavimo bei kitų funkcijų. Žemės ūkio reguliavimo sistemai būdingos bendros ūkinės veiklos reguliavimo ypatybės. Seimas, leisdamas įstatymus, reguliuoja ūkinių subjektų, užsiimančių ūkine – komercine, o taip pat ir žemės ūkio veikla Lietuvos Respublikoje, steigimą ir nustato jų veiklos teisinius pagrindus. O Vyriausybė, įgyvendindama vykdomąją valdžią Lietuvoje, vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų, reguliuojančių žemės ūkį. Taip pat ji priima nutarimus ir sprendimus, liečiančius šią ūkinės veiklos sritį. Vyriausybės nutarimus žemės ūkio klausimais pasirašo Ministras Pirmininkas bei Žemės ir miškų ūkio ministras. Jam pavesta rengti ir teikti Vyriausybei teisės aktų, kurių reikia Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės reformos politikai įgyvendinti, projektus. Taigi įvairios valstybinės valdžios ir valdymo institucijos taip pat reglamentuoja ir reguliuoja žemės ūkio verslą.

Bet kurios mažos valstybės gyvavimo pagrindas yra eksporto lyginamoji dalis gamyboje. Šalies ekonomika visada priklauso nuo prekybos. Kiekviena valstybė orgainizuoja ir užtikrina savo sienų apsaugą ir neliečiamumą daugeliu priemonių. Muitinė- tai valstybės institucija, tikrinanti krovinių, bagažo, pašto siuntų ir pan. gabenimo, taip pat keleivių judėjimo per valstybinę sieną atitikimą šalyje galiojantiems įstatymams ir teisės aktams. Ji surenka muito mokesčius ir tam tikras rinkliavas.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais – iškilo būtinumas atkurti muitinę. Vyriausybės nutarimu ji buvo atkurta 1990 m. bal.18d. Pasaulinėje praktikoje muitų politika įforminama dviem savarankiškais įstatymų ir norminių aktų blokais:

Reglamentuojančiais muitinės veiklą, teises ir pareigas, muitinės kontrolės reglamentą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus;

Reglamentuojančiais prekių ir kitų vertybių, kurios gabenamos per šalies valstybinę sieną, apmuitinimo tvarką, metodologiją, jų vidinių ir fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitais susijusius klausimus.

Labai nepalankiomis sąlygomis pradėta formuoti atkurtos muitinės sistema. 1990 m. lapkričio 23 d. Vyriausybės nutarimu “Dėl muitinių ir muitinės postų išdėstymo” patvirtinta muitinės įstaigų išdėstymo schema šalyje, biudžetinis jų asignavimas, kadrų ir įrangos komplektavimas. Toliau kuriant įstatyminę bazę 1991 m. sausio 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis muitų tarifų įstatymas. Jame apibrėžtas muitų tarifų įvežamoms, išvežamoms ir gabenamoms tranzitu prekėms ir kitoms vertybėms nustatymas. Įstatymas numatė, kad visos į Lietuvos teritoriją įvežamos ar iš jos gabenamos prekės ir kitos vertybės turi būti apmokestinamos. Muitų tarifai nustatomi laikantis tatptautinėje praktikoje pripažintų muitų formavimo principų ir normų . Siekdama reguliuoti ekonominę veiklą su užsieniu, apsaugoti vidaus rinką, stabilizuoti krašto ūkio aprūpinimą materialiais ištekliais, Vyriausybė 1991 m . balandžio mėn. pavedė Ekonomikos ministerijai koordinuoti kvotų nustatymą. O 1991 m. spalio 9 d. nutarimu buvo patvirtinti licencijuojamų prekių ir paslaugų sąrašai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 55 puslapiai (14027 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 92 KB
  • Vyriausybės veiklos kryptys ekonomikoje
    10 - 9 balsai (-ų)
Vyriausybės veiklos kryptys ekonomikoje. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/vyriausybes-veiklos-kryptys-ekonomikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 13:58