Vyriausybes vertybiniai popieriai


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Vyriausybės vertybiniai popieriai. Vyriausybės vertybinių popierių sąvoka. Vyriausybės vertybinių popierių rūšys. Iždo vekseliai. Vyriausybės obligacijos. Taupymo lakštai. Vyriausybės vertybinių popierių platinimas. Aukcionai. Antrinė Vyriausybės vertybinių popierių apyvarta. Vvp rizika. VVP privalūmai ir trukūmai. Privalūmai. Trukūmai. Vertybinių popierių pelningumas. Obligacijų pajamingumas ir ekonomika. Obligacijų pelningumo skaičiavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Beveik nei viena valstybė vedant ekonomikos reikalus neapsieina be skolinimosi. Dėl didelio valstybės skolinimosi masto Vyriausybės vertybiniai popieriai yra viena svarbiausių šalies finansų rinkos finansinių priemonių. Vertybiniai popieriai savo svarba prilygsta pinigams ir kitoms finansinėms priemonėms, kurios dalyvauja šalies ekonomikoje, sudaro jos finansinę struktūrą bei įneša savo indėlį į valstybės finansinius rezultatus. Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau VVP) yra pagrindinė šalies skolinimosi priemonė.

Darbo objektas yra Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Šioje darbo dalyje bus išnagrinėta Vyriausybės vertybinių popierių sąvoką, pateiktos bei išanalizuotos jų rūšis. Bus aptarti skirtumai tarp Vyriausybės vertybinių popierių rūšių, pateikti jų privalumai ir trukūmai. Taip pat bus aptarta VVP rizika, ir nagrinėjami platinimo būdai.

Kitaip tariant VVP tai yra obligacijos kurias išleidžia ne įmonės o valstybė. VVP platinimo tikslas yra pinigų skolinimas einamųjų išlaidų padengimui bei įvairių projektų finansavimui.

Pagrindinės VVP savybės, tokios kaip likvidumas, saugumas, lankstumas labai pritraukia investuotojus. Jie noriai investuoja į šią skolinosi priemonę.

Likvidumas - turimus VVP, nelaukiant jų išpirkimo termino, galima bet kada pirkti arba parduoti, taipogi jas įkeitus galima gauti trumpalaikes paskolas iš bankų.

Saugumas – VVP yra garantuojami valstybės turtu, būtent dėl to tai yra mažiausiai rizikinga investavimo priemonė.

Lankstumas – investuotojas pats gali pasirinkti norimą investavimo laikotarpį.

Nominali vertė – vieno vertybinio popieriaus vertė, tai suma kuri turi būti grąžinta suėjus skolinimosi termino pabaigai.

Išpirkimo terminas – tai metas, kai skolininkui turi būti grąžinta skola.

Palūkanų norma – procentinė išraiška, kuri yra mokama skolintojui už naudojimasi pinigais.

Pagal trukmę vyriausybės vertybiniai popieriai yra skirstomi į iždo vekselius ir obligacijas. Taipogi Vyriausybė skolinasi platindama taupymo lakštus, kitaip vadinamus indėliais. Jų trukmė gali būti iki metų ir ilgesnė.

Iždo vekseliai yra trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kurių išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai. Juos gali įsigyti ir fiziniai ir juridiniai asmenys. Iždo vekseliai gali būti išleidžiami ir su fiksuotomis, ir su kintamomis palūkanų normomis. Paprastai išleidžiamas palūkanų normos dydžiu diskontuota suma, o išperkamas už nominaliąją kainą. Tai reiškia, kad trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai parduodami už mažesnę negu nominalią kainą, su diskontu, o termino pabaigoje savininkui išmokama iš anksto nustatyta nominalioji vertė.

Vadovaujančios pinigų ir kredito įstaigos naudoja iždo vekselius bankų sistemos likvidumo bazei tvarkyti, tam, kad būtų kontroliuojamas pinigų kiekis. Valdžia norint padidinti pigų kiekį, gali išleisti daugiau vekselių, kurie padidintų bankų sistemos likvidumo bazę ir paskatinų išplėsti bankų indėlius.

Pagrindinės vyriausybės obligacijų charakteristikos yra šios :

Obligacijos palūkanų norma – mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas;

Išpirkimo data – data, kurią investuotojui turi būti grąžinta jo paskolinta pinigų suma.

Labai svarbia charakteristika yra palūkanų norma, kadangi būtent ji nustato investuotojo naudą iš lėšų skolinimo. Palūkanų nėra pastovi, tai kintanti charakteristika. Palūkanų normos pokyčius lemia daug įvairių veiksnių :

Vienos emisijos taupomieji lakštai platinami mėnesį. Paskui paprastai išleidžiami nauji taupomieji lakštai, kurių emisijos sąlygos (trukmė, metinė palūkanų norma) gali skirtis. Taupomieji lakštai prieinamiausi gyventojams Vyriausybės išleidžiami skolos vertybiniai popieriai, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos, negu už bankuose laikomus indėlius. Minimali investicija gali būti 100 eurų. Išpirkti taupymo lakštai gali būti ir anksčiau laiko, tai priklauso nuo investuotojo pageidavimo. Tačiau, tokiu atveju mokamos mažesnės palūkanos, kadangi neskaičiuojamos palūkanos už 28 dienas.

prisijungus prie banko, kurių paslaugomis naudojamasi, paslaugų internetu svetainės

Po kreipimosi į banką, bet kuriame jo filiale investuotojui banko darbuotojai atidaro banko sąskaitą bei sudaro taupymo lakštų įsigijimo sutartį. Po šios procedūros, investuotojas, įmokėjęs arba pervedęs lėšas į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, gali įsigyti taupymo lakštų.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3700 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 144 KB
  • Vyriausybes vertybiniai popieriai
    10 - 10 balsai (-ų)
Vyriausybes vertybiniai popieriai. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/vyriausybes-vertybiniai-popieriai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:05