Vyrų ir moterų diskriminacija Lietuvos darbo rinkoje


Viešojo administravimo analizė. Moterų ar vyrų diskriminavimas kaip žmogiškųjų išteklių politikos ir personalo valdymo viešajame sektoriuje problema.


Nors Europos Sąjunga skelbia, kad vyrų ir moterų lygybė yra viena iš pamatinių ir svarbiausių bendrijos vertybių, deja, bet ir moderniajame XXI amžiuje atskirtis tarp lyčių egzistuoja, o ypatingai tai pastebima darbo rinkoje. Demokratiškose valstybėse moterys vis labiau įsijungia į svarbius valdymo sprendimus, yra aktyviai įsijungusios į ekonominę, visuomeninę, socialinę bei politinę veiklą, tačiau nepaisant įstatymų draudžiančių diskriminaciją dėl lyties, nemažai socialinių ekonominių rodiklių byloja, jog Europoje bei Lietuvoje yra didelis atotrūkis tarp formalios ir realios lyčių lygybės.

Bendrąja prasme „diskriminuoti“ reiškia išskirti. Tarptautinių žodžių žodynas pateikia tokį diskriminacijos apibrėžimą: „ diskriminacija [lot. discriminatio – padalijimas, atskyrimas] teisių mažinimas arba atėmimas asmenims ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, tautinės ar socialinės priklausomybės, turtinės padėties, gimimo vietos“. Diskriminacijos dėl lyties pasekmės gali būti įvairios: teisinės, socialinės, ekonominės taip pat ir psichologinės. Visų pirma, tai suvaržo asmens teisę į darbą, kurią įtvirtina ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai teisės aktai (Europos socialinės chartijos (pataisytos), dėl ko diskriminaciją patyręs asmuo susiduria su finansiniais sunkumais, kurie daro įtaką blogesnei gyvenimo kokybei. Antra, tai riboja “profesinių gebėjimų, darbo potencialo ir patirties visapusišką atsiskleidimą ir įvertinimą”, todėl sąlygoja darbuotojų “išankstinį nuvertinimą bei jų socialinę atskirtį. Apibendrinant galima teigti, kad tam tikras darbuotojų išskyrimas darbo santykiuose dėl jų lyties, kuris įtakoja nelygias darbo sąlygas arba profesines galimybes, yra diskriminacija, kuri pažeidžia minėtą lygiateisiškumo principą.

Nors padėtis darbo rinkose gerėja, tačiau vis dar išlieka, ko gero, labiausiai diskriminuojanti, nes priverčia moteris rinktis tarp darbo, profesijos, karjeros galimybių bei šeimos. Šios priežastys lemia tai, kad moterų užimtumas yra sąlyginai mažas, skurdo lygis aukštas, o moterų kvalifikacija ir potencialas nėra pakankamai išnaudojami.

Kuomet yra kalbama apie moterų ir vyrų diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje, dažniausiai yra pabrėžiami karjeros galimybių ir darbo užmokesčio skirtumai, kur dažniausiai ir nukenčia moterys, būtent toks yra pirmasis situacijos, kurią analizuosime atvejis.

Vyrų ir moterų diskriminacija Lietuvos darbo rinkoje. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/vyru-ir-moteru-diskriminacija-lietuvos-darbo-rinkoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:11