Xix a. filosofija


Filosofijos skaidrės. Xix a. filosofija. Arthuro Schopenhauerio. Žmogaus gyvenimas tarp kančios ir nuobodulio. Kančios išvengimo galimybės. Friedricho Nietzsches kūrybos periodai. Ikikritinis periodas. Kritiniame periode. Pozityviajame periode.


Tai pasaulį vienijanti pirmapradė jo esmė, jo gilusis principas, pasaulio gyvybinė energija. Ji reikalinga tam, kad pasaulis egzistuotų, ir skirtingose pasaulio srityse reiškiasi skirtingai: Negyvojoje gamtoje ir augalų pasaulyje – kaip fizinės ir cheminės jėgos. Gyvūnų pasaulyje – kaip gyvenimo geismas, savisaugos ir lytinis instinktai. Žmonių pasaulyje – kaip protas.

Išsikeliamas tikslas, kurio pasiekimas turėtų atnešti ilgalaikį pasitenkinimą. Tikslo siekiama, įveikiant įvairias kliūtis ir dėl to patiriant kančias. Pasiekus tikslą, pasitenkinimą greitai keičia vidinės tuštumos jausmas arba nuobodulys. Išsikeliamas naujas tikslas, kurio siekiant viskas vėl kartojasi.

Stoiko laikysena. Priimti likimą ir su juo susitaikyti. Estetinė kontempliacija. Nesuinteresuotas savo gyvenimo stebėjimas, žvilgsnis į jį “iš šalies”. Meilė ir draugystė. Orientacija į kitą žmogų padeda pamiršti savo kančias, mažina vienišumo pojūtį. Asketizmas. Vienintelis asketizmas – atsisakymas kelti tikslus – gali išvaduoti žmogų iš “pasaulinės valios” diktato.

Ikikritinis: filosofijos pradžia, pirmosios filosofinės idėjos ir sąvokos.

Xix a. filosofija. (2013 m. Spalio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/xix-a-filosofija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:22