XVI a. lietuviškos knygos


Lietuvių referatas. Įvadas. Pirmųjų lietuviškų raštų pasirodymo sąlygos. Pirmosios lietuviškos martyno mažvydo knygos. Martyno Mažvydo pirmtakai. Pirmoji lietuviškoji knyga. Martyno Mažvydo giesmynai ir Forma krikštymo. Baltramiejaus vilento mažasis katekizmas ir evangelijos bei epistolos. Jono bretkūno lietuviškos knygos. Mikalojaus daukšos katekizmas ir postilė. Xvi a. pabaigos lietuviškos knygos. Apibendrinimas. Šaltiniai ir literatūra. Priedai. Atvirukų rinkinys XVI a. lietuviškos knygos.


Lietuvos valstybė susikūrė XIII a., tačiau apie lietuviškus raštus galima kalbėti tik nuo krikščionybės įvedimo. Krikšto reikšmė Lietuvai didžiulė. Lietuva pateko į aukšto lygio Vakarų Europos kultūros įtaką. Bažnyčia tapo svarbiausia kultūros ugdytoja ir puoselėtoja.

Įsigalint krikščionybei, didėjo religinės literatūros poreikis. Ją lotynų, lenkų ir senąja bažnytine slavų kalba daugino įvairių konfesijų1 vienuolynų perrašinėjimo dirbtuvės. „Rankraštinių knygų leidybos užuomazgos Lietuvoje siekia XIV-XV a., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų dvaruose imta perrašinėti istorines kronikas (Lietuvos metraščius), vėliau ir teisinę literatūrą (Lietuvos Statutus)“ (Lietuva 2008, 1070). Rankraštinių knygų savo kalba lietuviai neturi, tačiau kalbos mokslui ir kultūros istorijai labai svarbus seniausias lietuviškų poterių rankraštis, rastas 1962 m. Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose. Poterių tekstas užrašytas XVI a. pradžioje. Rankraštinių knygų reikšmė ėmė mažėti, išradus spaudą. Spaudinių atsiveždavo iš kelionių grįžtantys dvasininkai, didikai, studentai.

Lietuviška spausdinta knyga atsirado XVI a. viduryje, praėjus 100 metų po spaudos išradimo. Istorinės aplinkybės nulėmė, kad tautinę raštiją Lietuvos piliečiai kūrė už Lietuvos ribų – Mažojoje Lietuvoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviškos knygos pradedamos leisti tik XVI a. pabaigoje.

XVI a. Lietuvą pasiekė renesanso2 ir humanizmo3 idėjos. Vyko reikšmingi kultūriniai pokyčiai. Krašto gyvenimui įtaką darė Europos religiniai ir visuomeniniai sąjūdžiai. Naująsias idėjas Lietuvoje platino patys lietuviai, grįžę iš studijų Europos universitetuose.

A. Jovaiša XVI amžių įvardina lietuvių literatūros, parašytos tautine kalba, aušra. Šiuo laikotarpiu buvo išleista ne mažiau kaip dvidešimt lietuviškų knygų (Jovaiša 2009, 41). _______________________________________________________________________________________________

Dauguma XVI a. lietuviškų knygų buvo išspausdintos Prūsijos kunigaikštystėje. Taip pat ir pirmoji lietuviškoji knyga – Martyno Mažvydo Katekizmas. S. Vėlavičienė mini, kad iki šių dienų išliko tik šešiolika lietuviškų XVI a. knygų. Žinomi tik pavieniai spaudinių originalų egzemplioriai, o kai kurių nebėra nė vieno. Lietuvos bibliotekose saugomi aštuoni XVI a. knygų originalai, kiti saugomi Vokietijos, Lenkijos, Švedijos bibliotekose (Vėlavičienė 1996).

Pirmųjų lietuviškų knygų vertė neįkainojama – jos yra tautos kalbos ir kultūros paminklai, nacionalinės vertybės. S. Žuko žodžiais tariant, Martyno Mažvydo Katekizmas – lietuvių kultūros brandos ženklas. Jo pasirodymo data – 1547 metai – nacionalinės kultūros pradžios simbolis (Žukas 1995, 39).

XVI a. Lietuvoje įsigalėjo renesansas. Epochai būdingas mokslo ir meno pakilimas, pasaulietiškumas, dėmesys žmogui, tautai, valstybei. Plėtojosi religinė ir pasaulietinė kultūra. Renesanso humanistams žmogaus idealas buvo išsilavinusi, veikli, protinga asmenybė. Tad XVI a. Lietuvoje didėjo išsilavinusių žmonių poreikis ir vertė. Kūrėsi mokyklų tinklas. Nuo XVI a. universitetinį išsilavinimą lietuviai galėjo įgyti ne tik Vakarų Europos, bet Karaliaučiaus (1544) bei Vilniaus (1579) universitetuose.

Didžiulę įtaką mokslo ir meno pažangai padarė 1445 m. vokiečio Johano Gutenbergo išrasta spauda. 1522 m. spaustuvininkas Pranciškus Skorina senąja bažnytine slavų kalba išleido pirmąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygą – bažnytinių tekstų rinkinį „Mažoji kelionių knygelė“.

Pirmųjų raštų lietuvių kalba atsiradimas susijęs su Vokietijoje prasidėjusiu reformacijos judėjimu. Reformacijos pradininkas – Vitenbergo universiteto filosofijos ir teologijos profesorius Martynas Liuteris. Reformacijos šalininkai vadinami protestantais.

XVI a. pradžioje nepasitenkinimas katalikų dvasininkija skatino reformacijos plitimą Lietuvoje. Lietuvių tautos protestantizmas skilo į dvi, nuo katalikybės atskilusias, religines kryptis: Mažojoje Lietuvoje įsigalėjo liuteronizmas5, Didžiojoje Lietuvoje – kalvinizmas6. Pagal Naująjį testamentą liuteronai vadinami evangelikais liuteronais, o kalvinistai – evangelikais reformatais.

Reformacijos judėjime dalyvavo būrys apsišvietusių lietuvių, iš kurių išsiskiria Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Martynas Mažvydas. Jų pasiryžimo tarnauti tautai dėka, prasidėjo naujas etapas Lietuvos istorijoje – kūrėsi rašytinė tautinė kultūra.

Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Branderburgietis, turėdamas politinių interesų, rėmė reformacijos judėjimą Lietuvoje. Telkė ir globojo šviesuolius, rūpinosi knygų leidyba ir lietuvių kunigų rengimu darbui Prūsijoje ir Lietuvoj. 1544 metais jis įkūrė Karaliaučiaus universitetą.

________________________________________________________________________________________________ 5 liuteronizmas - viena pagrindinių protestantizmo krypčių; pradininkas M. Liuteris (Luther; 1483-1546).

Reformacijai plisti Lietuvoje buvo palankios aplinkybės – vyravo religinės tolerancijos atmosfera. 1563 m. Vilniaus seime buvo priimta privilegija, suteikianti laisvę visiems be išimties tikėjimams. Tarp skirtingų religijų vykstančios diskusijos, konkuravimas tarpusavyje skatino kultūrines iniciatyvas. Protestantų pastangos leisti lietuviškas knygas, gimtąja kalba skelbti Kristaus mokymą skatino ir katalikus stiprinti savo pozicijas.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • 34 puslapiai (5059 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 16124 KB
  • XVI a. lietuviškos knygos
    10 - 6 balsai (-ų)
XVI a. lietuviškos knygos. (2015 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/xvi-a-lietuviskos-knygos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:27