Xx a. lietuvių literatūros konspektas


Baisioji naktys santrauka. Lietuviu literaturos autoriu konspektai spera.

Filologijos konspektas. Kūryba. Drama- kaip dramaturgas debiutavo labai netikėtai ir ryškiai, nors prieš tai rašė daug kritikos straipsnių ir teorinių veikalų. Debiutavo drama- „milžino paunksmė“, tai moderni talentinga drama, tačiau teatrinis atlikimas nebuvo sklandus. Nepaklūsta tradiciniam dramos kanonui. Drama parašyta Vytauto Didžiojo penkišimtosioms metinėms paminėti. Buvo neįvertintas, nors pralenkė visus kitus ta tema rašytus kūrinius. Norėta sukurti poetinę dramą, išplėšti lietuvišką teatrą iš buitiškumo gniaužtų, o tai padaryti anot sruogos buvo galima tik eiliuota kalba. 1935m. Pasirodė dar keli jo dramos kūriniai „baisioji naktis“, „Radvila perkūnas“, „aitvaras teisėjas“ ir dar po keletos metų „Algirdas Izborske“. Baisioji naktis- tvirtos draminės struktūros kūrinys apie autoriaus vaikystės atsiminimus tautinė revoliucija, didysis Vilniaus seimas, imperinės reakcijos siautėjimas- juodašimčių grėsmė. Pagrindinis dramos motyvas- kova prieš Rusijos imperiją, pamynusią tautines ir pilietines teises. Centre- konfliktas tarp tėvo, kaimo viršaičio ir sūnaus, revoliucinio sąjūdžio organizatoriaus ir vadovo. Sūnaus kova prieš tėvo despotizmą – atsisako eiti į kunigus, gyvena su mylimąja, neįteisinęs santuokos. Kitos dramos skirtos LDK istorijai toliau plėtoja poetinės dramos žanrą. Lageryje sukurtos komedijos „dobilėlis penkialapis“, „prancišiuko marškinėliai“. O grįžus, skausmingai paniekinto dievų miško koncepcija dramoje pajūrio kurortas, kurį pastatė Šiaulių dramos teatras, šis pastatymas tapo Lietuvos teatro laisvėjimo ir atsinaujinimo žingsniu. Gyvenimo pabaigoje ėmėsi Barboros Radvilaitės temos, kuriame vyrauja graudokas nepagaunamų svajonių, dūžtančių iliuzijų pasaulis. Kuriamas apibendrytas epochos vaizdas, kurioje nėra vietos nuoširdiems žmonių jausmams, individualios egzistencijos paslapčiai. Kūryba.


Nemaža kūrinių Cvirka parašė vaikams. Meniniu atžvilgiu išsiskiria novelių rink. Cukriniai avinėliai (1935). Vaikystė čia atsiveria kaip nesugrąžinamas prabėgusios laimės ir džiaugsmo laikas, viliojantis pasakotoją elegiškais piemenukų pramogų ir žaidimų prisiminimais, tyra pirmųjų salyčių su pasaulio paslaptimis nuostaba, jaukaus, nesudėtingo žmonių bendravimo šiluma. Pasakose ryškūs socialiniai motyvai, pabrėžiamas klasinis antagonizmas. Iš geriausių šio žanro kūrinių sudaryta rinkt. Nemuno šalies pasakos (1948).

Cvirka ištobulino klasikines realizmo formas liet. literatūroje, kūrinio poetikai suteikė sinkretišką, natūralia skirtingų pasakojimo būdų derme pagrįstą stilistinę raišką, nužiedė talpią glaustos epinės novelės struktūrą, įvaldė avangardinius XX a. pirmosios pusės prozos vaizdo kūrimo technikos pasiekimus. Socialinę kaimo vaizdavimo tradiciją papildė varguomenės žmogiškojo orumo ir pilietinės sąmonės formavimosi vaizdais, tačiau vadovaudamasis marksistiniu kūrybos tikslų supratimu estetinius siekius derino su politikos reikalavimais. Tai lėmė komunistinio tendencingumo apraiškas, prasilenkimus su gyvenimo tiesa.

  • Filologija Konspektai
  • 2014 m.
  • 36 puslapiai (24166 žodžiai)
  • Filologijos konspektai
  • Microsoft Word 130 KB
  • Xx a. lietuvių literatūros konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Xx a. lietuvių literatūros konspektas. (2014 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/xx-a-lietuviu-literaturos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:32