XX a. vidurio katastrofu literatura analizė


Lietuvių analizė.

Balio Sruogos „ Dievų miškas “ – žmogiškumo paliudijimas prievartos sistemoje Romano priešistorė. Ironijos reikšmė. Ironija romane pateikiama trejopai. Kaip meninė priemonė . Kaip aplinkos vertinimo priemonė. Veikia kaip skydas , saugantis pasakotojo orumą. Juoko formos. Juoko esmė . Pasakojimo pozicijos. Pirma , pasakotojas – inteligentas. Antra , pasakotojas – vienas iš žmogiškumą praradusių SS karininkų. Trečia , pasakotojas – kalinys. Nužmoginanti totalitarizmo sistema. Uniforma ir numeris. Klajūno paveikslas Salomėjos Nėries rinkinyje „ Prie didelio kelio “. Išėjo tik 1994.  . Garsiausia neoromantikė.  . Priklausė antrajai neoromantikų kartai . Susieti modernumą ir tradiciją. Tradicijai . „ Prie didelio kelio “ tematika.  . Laikotarpiopoetė lyrikė , . Mažo žmogaus dramatizmas . Be jos biografijos suprasti sudėtinga. Klajūno , praradusio namus , tema.  . Vidinį tėvynės peizažą. Tėvynė , kaip ir romantikams , pirmiausia suprantama kaip gamta.  . Kyla abejonių , ar tėvynė priims. Reikia ne tik tėvynės kraštovaizdžio , bet ir savos kultūros autoritetų. Tėvynės gynėjo paveikslas Broniaus Krivicko poezijoje. Kūrybos bruožai. Svarbiausios vertybės – garbė , sąmoningas pasirinkimas ginti tautos laisvę ,. . prometėjiškas aukojimasis. Atsiskleidžia dramatiškos partizanų gyvenimo realijos , tačiau sąmoningai pasirinktas tėvynės gynėjo kelias suteikia jėgų. Žmogui svarbus garbingas , orus gyvenimas. Dažnai gręžiamasi į Dievą kaip į moralinį autoritetą. Ruduo – įgyja dvejopą reikšmę. Krivicko poezijos sąsajos su kitų autorių kūryba. Individo ir visuomenės konfliktas Antano Škėmos romane „ Balta drobulė “. Biografijos nuotrupos. Kompozicija ir stilius. Trys pasakojimai supinami į vieną ir pateikiami kaip  sąmonės srauto technika.


Situacija. Paskutinis Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys nebuvo išleistas nei tokios sudėties, nei tokio pavadinimo, apie k...

Palikit man tik beržąir tą žiedelį mažą,prigludusįprie žemės mylimos.

Svetimos šalies gamtovaizdis yra pretekstas atskleisti vidinį tėvynės peizažą, kuris eilėraščių žmogui atsiveria kaip biblinis rojaus sodas, kupinas įvairios sodrios augalijos (eilėraštis „Prie šaltinio“), kaip gyvastį palaikanti versmė (eilėraščiai „Troškulys“, „Prie šaltinio“), kaip tolimas vaikystės sapnas ar nuraminanti malda (eilėraštis „Tolimas sapnas“), kaip paprasta tėviškės žemė, prie kurios prigludus aplankytų ramybė:

Atgailaudama, tikėdamasi atleidimo, kamuojama juodos širdgėlos, poetė išgyvena savo kartą kaip prarastąją:

Kad kalbama apie visą kartą, o ne individą, išduoda kolektyvinis „mes“. Buvimas prie didelio kelio – tai mažo žmogaus, mažos tautos situacija, vykstant pasaulinio lygio įvykiams, šiuo atveju Antrajam pasauliniam karui. Lieka tik apverkti, apraudoti prarastą jaunystę, ir praradimo skausmą geriausiai atskleidžia metamorfozė, artima liaudies pasakoms, – virtimas medžiais: gluosniais, beržais:

Kita vertus, poetinę metamorfozę galima suprasti kaip jausmų atspindį. Kaip visos prarastosios kartos skausmą dėl jaunystės, prasmingo gyvenimo, galimybių praradimo.

B. Kario, pasiryžusio garbingai ginti tėvynę, paveikslas aptinkamas ne tik B. Krivicko poezijoje, bet ir J. Radvano herojiniame epe „Radviliada“. Stojiška individo laikysena grėsmės akivaizdoje perteikiama ne tik B. Krivicko poezijoje, bet ir garsiausio XVII a. Europos poeto M. K. Sarbievijaus etinėse odėse. Įsipareigojimai tėvynei ir tautai, kuriuos išgyvena B. Krivicko eilėraščių žmogus, atskleidžiami daugelyje lietuvių literatūros kūrinių: Maironio, V. Kudirkos poezijoje, V. Krėvės tragedijoje „Skirgaila“, poetinėje Just. Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas“ ir kt.

Individo ir visuomenės konfliktas Antano Škėmos romane „Balta drobulė“

Biografijos nuotrupos. Antanas Škėma – itin savitas dramaturgas, prozininkas, miesto kultūros rašytojas. Draugai A. Škėmą, ka...

Tapatybės krizė. Politinis emigrantas, modernus poetas Antanas Garšva, atsidūręs didžiausiame Niujorko viešbutyje, dirba keltuvininku. Su juokinga, anot veikėjo, operetine uniforma, su baltomis, pasak Garšvos, chirurginėmis pirštinėmis jis jaučiasi praradęs savo tapatybę. Martyno Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, paminėjimas leidžia suprasti, jogAntanas Garšva save priskiria lietuvių kultūrai. Kita su lietuvių kultūra, šiuo atveju istorija, susijusi detalė – iš motinos paveldėtas senelės žiedas, menantis romantišką meilę ir 1863 m. sukilimą, po kurio buvo uždrausta lietuviška spauda. Deja, žiedą, individo identiteto ženklą, dengia baltos pirštinės, ir, kaip prasitaria pats Garšva, žuvį prarijo liūtas (žuvis čia – motinos bajorės herbo detalė, o liūtas – Niujorko viešbučio emblema). Niujorkinę dykumą, t. y. dvasinį vienišumą, išgyvenantis veikėjas save lygina su persodintu akacijos krūmu (kūrėjo emigranto metafora), kur augalas niekaip neprigyja svetimoje žemėje. Poetas vartotojų pasaulyje tampa žmogumi skaičiumi – tik menku žmogėnuku daugiamilijoniniame Niujorke. Su kauku save tapatinantis Garšva pastebi, kad mitinė baltų būtybė tuoj bus aprengta lininiais drabužėliais – šis veiksmas, remiantis tautosaka, turi pavergimo prasmę: kauką amžinai užvaldo tas, kuris jį aprengia drabužiais iš lino. Kita vertus, mãžai tautai atstovaujantis poetas Garšva Niujorke, viename iš pasaulio megapolių, jaučiasi kaip didžiulio mechanizmo sraigtelis („... man belieka būti rato dantimi keltuve.“), tą patvirtina ir samplaika „ranka rankena“, nuoroda į technikos užgožtą žmogų. Vakarų kultūrai atstovaujančiam menininkui tokia jausena prilygsta mirčiai. Juk absurdo žmogus Garšva ir kuria tam, kad galėtų pasipriešinti nebūčiai. Deja, vartotojų pasaulyje jis reikalingas ne kaip kūrybinga asmenybė, bet kaip techninis darbuotojas.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3099 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 33 KB
  • XX a. vidurio katastrofu literatura analizė
    10 - 7 balsai (-ų)
XX a. vidurio katastrofu literatura analizė. (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/xx-a-vidurio-katastrofu-literatura-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:31