Žaidimai, jų svarba, ypatumai, aiškinančios teorijos


Psichologijos referatas. Įvadas. Žaidimas. Žaidimo prigimtis ir funkcijos. Žaidimo sampratos raida. Žaidimo paskirtis. Žaidimo reikšmė. Žaidimų klasifikacija. Žaidimų rūšys, etapai kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje. Ikimokykliniame amžiuje. Reikalavimai, keliami žaidimų organizavimui ir kūrimui. Patarimai tėvams. Išvados.


● Žaidimas – visos aukštesniosios psichinės veiklos pagrindas. Tai vaiko vaizduotės pasitikrinimas ir informacijos išskyrimas iš to, ką jis sužino. Vaizduotė jam padeda realų pasaulį susieti su simboliais.

● Žaidimas – tai tokia veikmė, kuri nesiekia jokių už jos esančių tikslų, pačiame žaidime slypi vertybė. Žaidimas nežino galo. Jis gali trukti labai ilgai arba nutrūkti kiekvienu momentu. Taigi žaidimas yra veiklumo rūšis, kuria nesiekiama už jo esančio, įsisamoninto tikslo, jis yra sąlygojamas savo paties tikslingumo [2].

Kaip žinoma, žaidimai daugeliu aspektų domina įvairių mokslo sričių specialistus: filosofus, menininkus, pedagogus, psichologus, sociologus, antropologus ir kt. Kai kurie iš jų, laikydamiesi vienų ar kitų filosofinių pažiūrų, sukūrė įvairių žaidimo teorijų. Nors žaidimų istorijos pradžia yra antika, bet aktyvaus tyrimo objektu žaidimai tapo tik XIX a. antrojoje pusėje. Šis laikotarpis ir yra žaidimų teorijos kūrimo pradžia [6].

Taigi teorijos žaidimo sampratą susieja su veikla. Žaidimai kaip veikla, užimanti ypatingą vietą vaiko asmenybės ugdyme, plačiai aptariami pedagogų ir psichologų darbuose. Skirtumas tik tas, kad teorijos linkusios pripažinti ne tas pačias veiklos charakteristikas. Todėl vienos jų žaidimą apibūdina kaip asmeninę (saviraiškos teorija) ir tarpasmeninę veiklą (transakcinės analizės teorija), kitos – kaip kūrybinę (pereinamųjų objektų teorija), laisvąją (jėgų pertekliaus teorija), maloniąją (pasitenkinimo teorija ir funkcinio pasitenkinimo teorija), parengiamąją (pratimų arba saviauklos teorija), specialiąją (asmenybės teorija), terapinę (kompensacijos teorija).

Be to, kai kurie žaidimo tyrėjai, nepriklausantys kuriai nors teorijai, taip pat panašiai charakterizavo žaidimą kaip veiklą arba išskyrė naujus jos požymius. Iš jų verta paminėti: žaidimo kaip visapusiškos asmenybės raidos veiklą [7], dorinio ar vertybinio ugdymo veiklą [8], laisvo pasirinkimo veiklą [9], terapinę veiklą [10]. Remiantis S. Stonkumi [6], pravartu turėti galvoje ir kitų to meto žaidimo tyrėjų skiriamas šias žaidimo sampratas: kaip asmenybės realizacijos, darbo arba pasirengimo darbui, estetinio pasitenkinimo, tikrovės perkūnijimo, socialinės veiklos ar veiklos dvasiai. Tad galima sakyti, kad istorija tarsi sukūrė žaidimo sampratų žemėlapį, kuriame žaidimo sampratos įvairuoja nuo žaidimo apibrėžties kaip kūno veiklos iki žaidimo kaip dvasios veiklos.

Akivaizdu, kad žaidimo teorijų židinys – JAV, Anglija, Austrija, Vokietija. Kai kuriose šalyse vyravo kelios skirtingos ar panašios žaidimų teorijos. Pavyzdžiui, Austrijoje paplitusios panašios pasitenkinimo ir funkcinio pasitenkinimo teorijos skyrėsi tyrimo objektais. Be to, XX a. pradžioje Austrijoje ir Vokietijoje gyvavo ta pati K. Buhler funkcinio pasitenkinimo teorija. Taigi ilgainiui žaidimo teorijos plito po įvairias šalis. Kaip rašo A. Gučas [2], prasidėjusios senovėje, žaidimo sampratos išsisklaidė po įvairias pasaulio šalis, ten jos adaptavosi ir transformavosi, užgimė įvairios žaidimo sampratos kryptys. Tam, be abejonės, daug įtakos turėjo vaikų darželių įsikūrimo pradžia, kuri buvo gana įvairi. Be to, asmenys, dirbantys su vaikais, dažnai naudojasi ne viena žaidimo teorija ir laikosi ne vienos kurios ugdymo sistemos, o sukuria ir savo sistemas. Šitai rodo tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių darželių patirtis.

Akivaizdu, kad teorijos buvo linkusios pripažinti tas pačias žaidimų paskirtis. Anot S. Stonkaus [6], žaidimo kaip asmenybės bendro ugdymo paskirtį iškėlė net keturios teorijos: pereinamųjų objektų, asmenybės, pratimų arba saviauklos ir saviraiškos. Šiai žaidimo paskirčiai neprieštaravo K. Eden-hammar ir C. Wahlund [7]. Žaidimo kaip asmens psichinio ugdymo paskirtį nurodė dvi teorijos: kompensacijos ir transakcinės analizės. Šios nuomonės laikosi ir D. Dvarionas [10]. Žaidimo, kaip asmens fizinio ir dvasinio ugdymo, paskirtį iškėlė trys teorijos: jėgų pertekliaus, pasitenkinimo ir funkcinio pasitenkinimo. Tam pritarė ir Lietuvos tyrėjas L. Jovaiša [9].

  • Psichologija Referatai
  • 2013 m.
  • 23 puslapiai (7580 žodžių)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 61 KB
  • Žaidimai, jų svarba, ypatumai, aiškinančios teorijos
    10 - 2 balsai (-ų)
Žaidimai, jų svarba, ypatumai, aiškinančios teorijos. (2013 m. Birželio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/zaidimai-ju-svarba-ypatumai-aiskinancios-teorijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:24