Žalgirio mūšis referatas


Žalgirio mūšis skaidres. Zalgirio musio skaidres. Skaidres apie zalgirio musi. Referatas apie zalgirio musi. Žalgirio mūšis xvi a. skaidres. Jogaila su vytautu. Skaidre sapie zalgiri. Zalgirio musis prezentacija. Žalgiro mūšis referatas. Žalgirio mūšis skaidrė.

Istorijos referatas. Dar kitaip vadinamame tanenbergo mūšyje iš pradžių vokiečių ordinas manė, kad jam teks kovoti su vienu vytautu. Bet jogaila pareiškė, kad jis eis išvien su vytautu, nors ir magistras ulrikas jungingenas grasinimais bandė paveikti jogailą. Bet kai jogaila apsisprendė remti vytautą ordinas išsiuntinėjo raštus, kaltindamas vytautą su jogaila, kad šie apgavikiškai remia pagonis žemaičius. Tačiau ir jogaila su vytautu nesnaudė, norėdami sulaikyti ordinui pagalbą iš vakarų, jie abudu išsiuntinėjo po visą europą skundus, kaltindami ordiną, kad jis puoląs lietuvą, norėdamas ją užgrobti, o krikšionybe visai nesirūpinąs, kad penkerius metus valdydamas žemaičius nesirūpinęs jų krikštu, nestatęs bažnyčių ir t. T.


Tačiau ir jogaila su vytautu nesnaudė, norėdami sulaikyti ordinui pagalbą iš vakarų, jie abudu išsiuntinėjo po visą europą skundus, kaltindami ordiną, kad jis puoląs Lietuvą, norėdamas ją užgrobti, o krikšionybe visai nesirūpinąs, kad penkerius metus valdydamas žemaičius nesirūpinęs jų krikštu, nestatęs bažnyčių.

Jau 1409 m. Birželį kryiuočių žvalgai ptanešė ordino vadovams apie tvirtą vytauto pasiryžimą kariauti. Vasaros pabaigoje vytautas savo sąskaitas išklojo didžiajam magistrui. Rugpjūčio m. Vytautas ir jogaila kreipėsi laiškais į europos valdovus, aiškindami kylančio karo priežastis. Vytauto laiške, parašytame panaudojant visas europos aktų formuliavimo gražbylybes vingrybes, kryžiuočiai be skrupulų buvo vadinami priešais. Jogailos laiškas buvo santūresnis. Jis turėjo sutikti su čekijos karaliaus vaclovo iv pasiūlytu tarpininkavimu.

Ordinas nesiskubino pulti žemiačių, bet pirmiausia puolė lenkiją (1409 m. ). Iš lenkijos jo kariuomenė buvo išvyta, ir netrukus buvo padarytos vienerių metų paliaubos. Paliaubų metu ginčą buvo pavesta spręsti imperatoriui vaclovui, kuris žemaičius ir visą kairiąją panemunę iki gardino pripažino ordinui. Jogaila su vytautu apkaltino vaclovą šališkumu ir, nuo 1409 m. Spalio d. Pratęsę paliaubas su ordinu iki 1410 m. Birželio 24 d. , ėmė ruoštis dideliam žygui. Jie bandė patraukti į savo pusę vengrų karalių, imperatoriaus vaclovo brolį zigmantą, bet tas, norėdamas išardyti dviejų brolių vienybę, pasiūlė atvykusiam pas jį vytautui karūnuotis Lietuvos karaliumi. Tada ne metas buvo pyktis su lenkija dėl tusčio karaliaus titulo, tad vytautas atmetė zigmanto pasiūlymą. Nuostolis dėl pairusių derybų buvo didelis: sąjunga su savo tikslų siekiančiu zigmantu negalėjo būti naudinga Lietuvai. Užtad vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su livoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame didžiajame tanenbergo mūšyje.

Lenkijos stojimas į karą keitė visą strateginę situaciją. Ji ne tik turėjo didesnį potencialą negu Lietuva, bet ir galėjo išvesti sunkiąją riterių raitiją, o Lietuvai jos trūko. To neįvertino vokiečių ordino vadovybė. Tačiau tai labai gerai suprato vytautas ir jobrastoje, kur aptarė artėjančio karo planą. Vytautas suti sukaupę savo jėgas ir prisisamdę vakaruose daug karių, ypač čekų, jogaila su vytautu sutarė savo kariuomenes sujungti lenkijoje ties červinskiu (prie vyslos). Viskas buvo daroma taip slaptai, kad ordinas nieko nesuuodė ir laukė užpuplimų ir iš Lietuvos ir iš lenkijos.

  • Istorija Referatai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (1148 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 9 KB
  • Žalgirio mūšis referatas
    8 - 3 balsai (-ų)
Žalgirio mūšis referatas. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/zalgirio-musis-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:24