Žalingų įpročių įtaka sveikatai ir sukeliamos ligos


Sveikatos referatas. Įvadas. Žalingų įpročių įtaka sveikatai. Rūkymas. Poveikis ir pasekmės. Kodėl reiktų mesti rūkyti? Dažniausiai rūkymo sukeliamos ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos. Plaučių ligos. Kepenų ligos. Vėžys. Įdomybės.


Darbo tikslas:

Rūkymas — tabako augalų lapų deginimas ir jų išskiriamų dūmų įkvėpimas. Tabake yra nikotinas, kurio vartojimas sukuria stiprią psichologinę priklausomybę. Anksčiau tabaką naudojo kaip vaistą, bet nuo XX amžiaus 6 — 7 dešimtmečio, įrodžius jo žalą organizmui, prasidėjo kampanija prieš rūkymą. Dažniausiai rūkyti pradedama turint 14-17 metų. Tai amžius, kada norima paprieštaraut tėvams arba atkartot jų veiksmus. Surūkius vieną cigaretę retai priprantama ir rūkoma ateityje. Daugiausiai reikia surūkyt kelis pakelius, kad pajusti cigarečių dūmų stoką. Paaugliai nesuprasdami pripranta prie nikotino rūkymo ritualo ir pradeda tikėti, jog rūkant galima atsikratyti nesaugumo jausmo. Deja, mesti rūkyti būna per vėlu ir retas sugeba atsikratyti šios priklausomybės.

Surūkius cigaretę, po kelių minučių padidėja kraujospūdis, padažnėja širdies dūžių skaičius ir yra sudirginamas kvėpavimo takų traktas. Plaučiuose kaupiasi dervos, dėl ko organizmas yra iš lėto nuodijamas. Taip pat nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta pirštai ir dantis. Mokslininkai įrodė, jog jokia sveika mityba ir sportas nepanaikins kenksmingo cigarečių poveikio. Nukenčia ne tik rūkorius, bet ir žmonės esantys aplinkui ir kvėpuojantys užterštu oru.

Chirurginės operacijos metu rūkančiajam yra šešis kart didesnė tikimybė, kad atsiras kvėpavimo komplikacijų, nes jų imunitetas yra kur kas silpnesnis negu asmenų be žalingų įpročių. Kad mirštamumas beveik susilygintu su nerūkančiojo asmens mirštamumu patartina nerūkyti mažiausiai 8 savaites. Visai negalintiems gyventi be nikotino patartina nerūkyti 12 valandų prieš operaciją, kad išnyktų siaurinantis širdies kraujagysles nikotino poveikis.

Jau XX amžiaus 5 dešimtmetyje buvo paskelbta apie rūkymo įtaką vėžio atsiradimui. Plaučių vėžio sergamumas priklauso nuo surūkyto tabako kiekio. Taip pat susergama kitų organų vėžių, pavyzdžiui kasos ar šlapimo pūslės. Nerūkantys asmenys turi beveik dvigubą tikimybę, jog plaučių navikas atsiras ir pas juos. Tai priklauso nuo aplinkos užterštumo nikotino dūmais. Yra duomenų, kad daug rūkančių vyrų žmonų rizika susirgti plaučių vėžiu didėja beveik dvigubai. Mokslininkai esą ištyrę, jog tabakas pakenkia rūkančiųjų spermatozoidus ir vaikas gimęs tokioje šeimoje turi didesnę galimybę susirgti vėžių. Tabako dūmų sudėtyje yra kancerogenai, mutagenai bei kitos cheminės medžiagos skatinančios specifinius DNR pažeidimus.

Didesnė tikimybė susirgti plaučių vėžių dirbantiems cheminių junginių perdirbimo pramonės šakose. Pastaruoju metu buvo uždrausta priimti rūkančius asmenys į šį darbą, bandant apsaugoti juos nuo greitesnės mirties.

Tabako sudėtyje yra apie 40 medžiagų, kurios žinomos kaip kancerogenai. Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

  • Sveikata Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2530 žodžių)
  • Sveikatos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Žalingų įpročių įtaka sveikatai ir sukeliamos ligos
    10 - 4 balsai (-ų)
Žalingų įpročių įtaka sveikatai ir sukeliamos ligos. (2015 m. Spalio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/zalingu-iprociu-itaka-sveikatai-ir-sukeliamos-ligos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:42