Žalingų įpročių įtakos mokymosi procesui tyrimas


Medicinos kursinis darbas.

Įvadas. Literatūros apžvalga Atmintis. Atminties rūšys. Užmiršimas. Atsiminimas. Dėmesys. Žalingi įpročiai Rūkymas. Nikotinas. Nikotino poveikis atminčiai. Nikotino veikla smegenyse. Narkotikai. Narkotikų veikla smegenyse. Alkoholis. Ryšys tarp etanolio koncentracijos ir klinikinių simptomų. Alkoholio poveikis smegenų ir nervų sistemai. Alkoholio poveikis atminčiai. Alkoholio poveikis nerviniam audiniui ir smegenims. Dėmesys. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas Žalingi įpročiai. Rūkymas. Alkoholio vartojimas. Narkotikai. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Viena iš didžiausių blogybių - žalingi įpročiai. Būdingiausi jaunimo žalingi įpročiai yra rūkymas (67,1 %), narkomanija (27 %) ir alkoholizmas (23 %). Laikui bėgant jie tampa vis labiau pasiekiami kiekvienam žmogui, todėl veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Žmonės dažnai puikiai žino, jog žalingas įprotis vienaip ar kitaip gali atsiliepti sveikatai. Tačiau retas susimąsto, kaip stipriai tai gali pakenkti jo organizmui.

Už atmintį atsakingi šie smegenų centrai:

Kairysis hipokampas – svarbus įsimenant žodinę informaciją.

Dešinysis hipokampas – svarbus regimosios, erdvinės, muzikinės atminties išsaugojime.

Smegenų pusrutulių kaktinės žievės svarbios valingos informacijos paieškai atminties fonduose.

Smilkininių galvos smegenų pusrutulių žievė atsakinga už atsiminimų eiliškumą.

Klasikimis trijų apdorojimo etalų atminties modelis teigia, jog atmintis formuojasi trimis etapais. Informacija pirmiausiai užsifiksuoja jutiminėje atmintyje, kurioje išlieka labai trumpa laiką. Vėliau ji pervedama i trumpalaikę atmintį, iš kurios kartojimo būdu perkeliama į ilgalaikę atmintį, kurioje gali būti atkuriama informacija.

Atmintis yra skirstoma į smulkesnes dalis: valinga – nevalinga, pagal informacijos turinį: vaizdinė, žodinė-loginė, motorinė, emocinė, prasminė – mechaninė, pagal jusles: regimoji, girdimoji ir t.t., procedūrinė – deklaratyvioji (epizodinė ir semantinė), išreikštoji ir neišreikštoji (explicit – implicit), tačiau kalbant apie žalingų įpročių poveikį atminčiai, aktualiausia yra sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.

Kad ir kaip smegenys stengtųsi išsaugoti informaciją, kartais sutrinka informacijos atkūrimas, dar kitaip vadinamas užmiršimu. Užmiršimas – tai negalėjimas prisiminti arba atpažinti anksčiau įsimintos informacijos, jos savaiminis nykimas. Šį procesą nagrinėjo mokslininkas Ebinghauzas. Jis nustatė, kad Užmiršinas vyksta nesistemingai, pradžioje greitai ir vėliau išsilygina. Geriausiai informacijos kiekį po tam tikro laiko nusako Ebinghauzo kreivė.

Tabako dūmuose yra beveik 4000 cheminių junginių, iš jų 81 yra kancerogeninių ir mutageninių. Cheminė perdirbto tabako sudėtis: 2 – 4 % nikotino, · 5 – 20% angliarūgščių, · 4 – 12% baltymų, · 5 – 15% organinių rūgščių, · 7 – 12 % dervų, · 0,1 – 1,5 % eterinių aliejų.

Pasaulio sveikatos duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, tai yra 1,1 milijardas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, jog pasaulyje rūko apie 47% vyrų ir 12% moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48%vyrų ir 7% moterų, o išsivysčiusiose šalyse 42% vyrų ir 24% moterų. Tai atskleidžia rūkymo mastus, todėl šis įprotis turi labai didelę įtaką žmonių sveikatai bei protinei veiklai, kurią labiausiai veikia nikotinas.

Nikotinas (C10H14N2) - nuodingas, aitraus kvapo, aštraus skonio, blyškiai geltonos spalvos alkaloidas. Natūraliai randamas tabako augalų skystyje. Nikotinas yra veiklioji tabako medžiaga, kurios cigaretėse yra maždaug nuo 2% iki 7%.Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.

Vieno neseniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog nikotinas gali pagerinti atminti, saugoti smegenų ląsteles nuo ligų. Taip pat atliktas tyrimas rodo, kad nikotinas gali padėti gerinti kai kuriuos mokymosi ir atminties problemas. Tokie tyrimai atskleidžia nikotino ar narkotikų, imituojančių nikotiną, galimybę vieną dieną tapti naudingais neurologinių sutrikimų gydymui. Tačiau, pasak neurologo Michael Kuhar iš Emory universiteto Atlantoje, šie rezultatai nereiškia, jog žmonėms reikėtų pradėti rūkyti, nes iš cigarečių arba kitų tabako produktų nikotino žala visam organizmui yra daug didesnė nei teigiamas poveikis mokymosi procesams.

Pasak Knut-Olaf Haustein (2010), rūkant yra paveikiami mokymosi procesai ir dėmesys, nors neaišku, ar šie pokyčiai yra suvokimo ar sutrikusios motorinės funkcijos pasekmė. Potencialus reakcijos laikas ir darbinės atminties pajėgumas buvo vertinamas vieno tyrimo metu. Siekiant išaiškinti šiuos rodiklius, bandyme dalyvavo rūkantys asmenys ir nerūkantys. Tyrimas atliktas du kartus: tik parūkius ir po 12 valandų po rūkymo. Įsimenant naujus žodžius, rūkaliai pademonstravo greitesnį reakcijos laiką. Tačiau, susilaikius 12 valandų nuo rūkymo, reakcijos laikas buvo uždelstas taip pat kaip ir su nerūkantiems žmonėmis. Todėl prieita prie išvados, jog rūkymas skatina procesus, susijusius su darbine atmintimi.

  • Medicina Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (5008 žodžiai)
  • Universitetas
  • Medicinos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 223 KB
  • Žalingų įpročių įtakos mokymosi procesui tyrimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Žalingų įpročių įtakos mokymosi procesui tyrimas. (2016 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/zalingu-iprociu-itakos-mokymosi-procesui-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:03