Žandikauliai


Kas yra infraorbitalis kanalas. Kramtomasis raumuo. Dantiniu.

Biologijos skaidrės. Žandikaulių sandara. Kramtomieji raumenys. Viršutinis žandikaulis, maxilla. Viršutinis žandikaulis yra porinis tuščiaviduris kaulas. Į viršų, link kaktikaulio, kyšo ilgoka kaktinė atauga. Žandikaulio kūnas, corpus maxillae. Taigi poakiduobinė vaga, kanalas ir anga sudaro vieną kompleksą. Priekyje paviršius baigiasi nosine įlanka. Nosinis paviršius aptakiai pereina į užpakalinį. Gomurinė atauga. Dantinės ataugos. Skruostinė atauga, processus zygomaticus. Apatinis žandikaulis, mand?bula Apatinis žandikaulis yra neporinis. Apatinio žandikaulio kūno, corpus mandibulae. Pamato vidiniame paviršiuje kyšo smakro dyglys liežuvio raumenims tvirtintis. Dantinės dalies viršutinė briauna vadinama dantiniu žandikaulio lanku. Apatinio žandikaulio šaka, ramus mandibulae. Nuo angos žemyn vingiuoja malamoji poliežuvio vaga. Kramtymo raumenys, musculi masticatorii Kramtymo raumenys yra pirmojo žiaunų lanko mezenchimos dariniai. Kramtomasis raumuo, m. masseter. Pradžia - apatinis skruostakaulio kraštas. Šoninis sparninis raumuo, m. pterygoideus lateralis. Skiriamos viršutinė ir apatinė galvos. Vidinis sparninis raumuo, m. pterygoideus medialis. Pradžia — pleištakaulio šoninės sparninės ataugos plokštelė. Apatinį žandikaulį nuleidžiantys raumenys. Smakrinis poliežuvio raumuo – m. Geniohyoideus. Malamasis poliežuvio raumuo – m. Mylohyoideus. Dvipilvis raumuo – m. Digastricus.


Viršutinis žandikaulis yra porinis tuščiaviduris kaulas, sudarantis vidurinės veido dalies rėmus ir dalyvaujantis formuojant daugelio veido ertmių - nosies, burnos, akiduobių - sienas. Į jį įsikalę viršutiniai dantys. Kaulas primena netaisyklingi kubą, nuo kurio į visas puses nutįsta įvairiaformės ataugos. Centrinė dalis – viršutinio žandikaulio kūnas, corpus maxillae, o keturios ataugos vadinamos pagal tai su kuo jos jungiasi arba kokią funkciją atlieka.

Žandikaulio kūnas, corpus maxillae, yra tuščiaviduris. Ta ertmė yra viršutinio žandikaulio antis, sinus maxillaris. Keturi kūno paviršiai vadinami pagal tai, į ką jie atsikreipę. Viršutinis, akiduobės dugną sudarantis akiduobinis paviršius horizontalus. Per jį sagitaliai driekiasi poakiduobinė vaga, sulcus infraorbitalis, priekyje pereinanti į poakiduobinį kanalą, canalis infraorbitalis. Aštrus poakiduobinis kraštas, skiria akiduobinį paviršių nuo priekinio paviršiaus. Tuoj pat po kraštu matyti poakiduobinė anga, foramen infraorbitale, kuria atsiveria poakiduobinis kanalas.

Taigi poakiduobinė vaga, kanalas ir anga sudaro vieną kompleksą, kuriuo eina bendravardis nervas ir kraujagyslės. Kanalo sienoje, kaulo viduje, atsišakoja iš išorės nematomi maži alveoliniai kanalai, canales alveolares, kuriais nervo ir kraujagyslių šakos pasiekia priekinių dantų šaknis. Giliausia priekinio paviršiaus vieta sutampa su iltimi, dens caninus, ji vadinama iltine duobe, fossa canina.

Priekyje paviršius baigiasi nosine įlanka, iš apačios apribota priekinio nosies dyglio. Aštri įlankos briauna skiria priekinį paviršių nuo vidinio, nosinio, paviršiaus, sudarančio didžiąją nosies ertmės šoninės sienos dalį. Jame atsiveria viršutinio žandikaulio ančio žiotys. Prieš žiotis vertikaliai driekiasi ašarinė vaga, o nuo jos iškyla kriauklinė skiauterė apatinei nosies kriauklei tvirtintis.

Žandikauliai. (2014 m. Birželio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/zandikauliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:41