Zarasai


Zarasu idomybes. 'zarasai+skaidres. Zarasu krasto idomybes. Gamtos zarasai. Apie zarasu rajona gamta. Kaip susidarė upės ir ežerai pateiktis.

Geografijos referatas. Apie zarasų rajoną. Zarasų rajono gamta. Zarasų kultūros paveldas. Kultūros paveldui priskirti pastatai,paminklai bažnyčios. Zarasų - kauno trakto pastatai ir paminklai. Malūnai. Turizmas. Lenktynių ant sartų ežero istorija. Vandens telkiniai. Muziejai, krašto įžymybės ir įdomybės. Zarasų miestas. Zarasų istorija. Gyventojai.


Zarasų rajonas įsikūręs pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje. Šiaurinė rajono dalis ribojasi su latvijos respublika, rytinė-su baltarusijos. Artimiausi pietų ir vakarų kaimynai-ignaliniečiai, uteniškiai ir rokiškėnai. Ploto atžvilgiu rajonas nenusileidžia daugumai šalies rajonų (1339 kv. Km. ), tačiau gyventojų jame negausu-apie 25 tūkst.

įdomi rajono geologinė praeitis. Seniausias kristalinis uolienų pamatas, kuriam keli milijardai metų, stūkso daugiau kaip 700 m. Gylyje. Per tą laiką dabartinė rajono teritorija buvo ne kartą atsidūrusi jūros dugne arba iškilusi virš jos lygio. Tyrinėjant gausius rajono akmenis, paaiškėjo, kad šio krašto paviršiaus veidas susiformavo prieš 16 tūkst. Metų, paskutinio apledėjimo laikais. Prieš tūkstantmečius iš suomijos ir skandinavijos atslinkę ledynai traukdamiesi skeldėjo, pleišėjo, atskiros jų dalys grūmėsi vienos su kitomis, palikdamos atvilktus akmenis, morenas. Ledynams tirpstant susidarė upės ir ežerai. Zarasų rajonas išsidėstęs baltijos kalvyno aukštaičių aukštumose. Greta kalvų, jame yra gilių daubų, vadinamų rinomis. Daugumą rinų sudaro siauri, ilgi ir gana gilūs slėniai, kurių formą kartoja kai kurie rajono ežerai. Gamtos raiškumu zarasų rajonas vienas iš ypatingiausių ir gražiausių Lietuvoje, xiii a. Dar minėtas sėlių genčių kraštas, kurio branduolį sudarė ir dabartinio zarasų rajono žemės. Zarasų rajone yra du regioniniai parkai-gražutės ir sartų. Gražūs zarasų krašto miškai, daugiausia pušynai. Jie užima per 30% rajono teritorijos, kuriuose vyrauja pušys, sudarančios per 65% viso miškų masyvo. Teritorinio miškų išsidėstymo požiūriu, beveik visą zarasų rajono teritoriją galima apibūdinti kaip mažų ir vidutinių miškų optimalaus pasiskirstymo zoną. Tik į pietus nuo zarasų išsiskiria trys stambesni gražutės, salako ir tumiškės miškų masyvai. Geoekologiniu požiūriu toks išsidėstymas yra labai palankus. Praktiškai visame rajone išlieka miškingo kraštovaizdžio įspūdis, nes beveik nėra tokios vietos, kur atstumas tarp gretimų miškų viršytų 2-3 km. Ypač išsiskiria poilsiautojų pamėgta gražutės giria. Ji nuberta ežerais ir ežerėliais, kurie tarp kalvų ir kalnelių sujungti upeliais. Per pirmąjį pasaulinį karą giria labai nukentėjo-daug medžių buvo iškirsta karo reikmėms. Tiek šioje girioje tiek ir kituose miškuose ir miškeliuose gyvena nemažai retųjų gyvūnų, auga retieji augalai. Daug ir gamtos gėrybių-uogų bei grybų.

Zarasai. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/zarasai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:49