Zarasų rajono turizmo išteklių panaudojimas Lietuvos turizmo produktuose


Turizmo bakalauro darbas. Santrauka lietuvių kalba. Santrauka užsienio kalba. Įvadas. Turizmo išteklių samprata ir įvairovė. Turizmo išteklių samprata. Turizmo išteklių įvairovė. Zarasų rajono turizmo ištekliai, paplitimo dėsningumai ir pasiekiamumo ypatumai. Zarasų rajono turizmo išteklių įvairovė ir paplitimo dėsningumai. Zarasų rajono išteklių pasiekiamumo ypatumai. Zarasų rajono turizmo infrastruktūra. Zarasų rajono turizmo ištekliai Lietuvos turizmo produktuose. Turizmo organizatorių produktų įvairovė. Zarasų rajono gamtiniai ir kultūriniai ištekliai Lietuvos turizmo produktuose. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra. Priedai.


Taip pat labai svarbu, kur gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai pasiskirstę, nes tai svabi informacija mūsų turistams ir keliautojams, kur būtent turizmo ištekliai pasiskirstę ar jie pasiekiami, prienami ar pravažiuojami, koks atstumas tarp objektų, kokie yra pagrindinai keliai, kad greičiau pasiekti gamtinį ar kultūrinį turizmo išteklių.

Darbo problema. Zarasų rajono turizmo išteklių paplitimų dėsningumai ir pasiekiamumo ypatumai.

Tiriamasis objektas. Zarasų rajono gamtiniai ir kultūriniai ištekliai ir jų panaudojimas Lietuvos turizmo produktuose.

Darbo tikslas. Įvertinti Zarasų rajono turizmo išteklių įvairovę, jų paplitimo dėsningumus ir pasiekiamumo ypatumus bei ištirti Zarasų rajono gamtinius ir kultūrinius išteklius Lietuvos turizmo produktuose.

Darbo uždaviniai:

Susipažinti su turizmo išteklių samprata ir įvairovę.

Išanalizuoti Zarasų rajono turizmo išteklių įvairovę.

Nustatyti Zarasų rajono turizmo išteklių paplitimo dėsningumus ir pasiekiamumo ypatumus.

Palyginti Zarasų rajono gamtinius ir kultūrinius išteklius su Lietuvos turizmo siūlomais produktais.

Internetinės informacijos analizė – metodas pasirinktas išsiaiškinti ir išanalizuoti Zarasų rajono paplitimo dėsningumus ir pasiekiamumo ypatumus bei palyginti Zarasų rajono turizmo išteklius su Lietuvos turizmo siūlomais produktais.

Buvo atlikta lyginamoji analizė, kuri padėjo išnagrinėti Zarasų rajono gamtos – miškų ir vandens telkinių padėtį.

Empyrinis tyrimų metodas, buvo atlikta duomenų stebėsena.

Lietuvos žemėlapio nagrinėjimas.

Literatūros šaltinių analizė: rengiant šį darbą buvo naudojamasi literatūros šaltiniai: Turizmo terminų aiškinamasis žodynas. Baigiamojo darbo teorinė dalis skirta gamtos ir kultūros analizės smpratai, todėl čia dėmesys buvo skirtas literatūros šaltinių analizei. Buvo naudojami Zarasų rajono savivaldybės administracijos IT turizmo informacijos centro duomenys, LR turizmo įstatymai, internetiniai šaltiniai.

Žinoti turizmo infrastruktūros sudedamąsias dalis bei turizmo infrastruktūros įtaką plečiant turizmo paslaugų ir produkcijos asortimentą.

Išmanyti pagrindines turizmo paslaugas, jų rūšis ir galimybes: transporto sistemas, apgyvendinimą ir maitinimą bei papildomas paslaugas.

Mokėti sudaryti turizmo organizacijų bei viešbučių teikiamų paslaugų rinkinį, jį apskaičiuoti, naudojant žinias apie turistinių kelionių geografiją, klimatą, kultūros ir gamtos išteklius, turizmo infrastruktūros galimybes.

Mokėti taikyti kelionių geografijos žinias ir turizmo išteklius.

Kai kurie autoriai savo sąvokas išdėsto plačiai ir neišplečia sampratos aiškiai, „gamtos išteklių sąvoka apima tik ekonomiškai naudingus, fiziškai apčiuopiamus išteklius, tokius kaip derlinga žemė, miškas, naudingosios iškasenos ir pan., o į aplinkos išteklių sąvoką turėtų įeiti ir realios naudos neduodantys ištekliai, tokie kaip kalnų grožis ar nepaliestos laukinės gamtos romantika (Mather, Chapman,1995). Mūsų nuomone, tokia aplinkos išteklių interpretacija nėra priimtina, nes jau senokai įrodyta, kad estetiniai arba rekreaciniai (skirti žmogaus poilsiui) gamtos ištekliai įgauna vis didesnę ir ekonominę vertę. Gamtos ištekliais paprastai vadinami tiek gyvosios ir negyvosios gamtos komponentai, kurie naudojami arba gali būti panaudoti žmogaus reikmėms tenkinti“5.

Mokslinėje literatūroje autoriai sutaria, kad kiekvienas regionas, norėdamas sudominti ir pritraukti turistus, privalo remtis tam tikrais turizmo ištekliais. Sąvoka „turizmo ištekliai“ suprantama kaip vertybių, sukurtų gamtos ir žmonijos, kompleksas, kuris yra tinkamas sukurti turizmo produktą: gamta, kultūra, socialiai ar ekonomiškai susijusios ir galinčios patenkinti turistų poreikius. Prie pagrindinių turizmo išteklių priskiriami: gamtos resursai (vandens telkiniai ir jų pakrantės, fauna, parkai, poilsio ir saugomos teritorijos, saugomi kraštovaizdžio objektai) ir kultūriniai ištekliai (archeologija, istorija, menas, mokslas ir technologija, miesto paveldas, folkloras, tradicijos, liaudies rankdarbiai, šiuolaikinio meno darbai, moksliniai pasiekimai ir kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos), vertybės, kurios sudaro galimybes panaudoti jas profesionaliam, pažintiniam ir poilsiniam turizmui. Tačiau turistams patrauklus regionas be pagrindinių turizmo išteklių neišvengiamai turi turėti ir „papildomus” išteklius, atliekančius aptarnavimo funkcijas: turizmo eismo infrastruktūra (prie jos priskiriami automobilių ir geležinkelių eismas, oro ir vandens uostai, vandens keliai, kelionės dviračiais); apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūra; turistų kultūriniai ir komunaliniai patarnavimai; komunikacijos ir kitų poreikių tenkinimas.

Pagal rusų autorių pateikia platesnę sampratą – „turizmo ištekliai – gamtiniai, istoriniai, socialiniai – kultūriniai objektai, įskaitant turistinio pobūdžio (pvz. religiniai, architektūriniai, meno), o taip pat ir kiti objektai, kurie tenkina dvasinius turistų poreikius, atstato fizines jėgas“7.

Šioje darbo dalyje yra analizuojama turizmo išteklių smprata, bei jų sąvokomis pabrėžiama turizmo informacijos šaltinių įvairovė . Turizmo ištekliai susiję su objektais, kurie yra panaudoti, kaip teritorijos ir vietovės turistams ar pavieniams keliautojams pritraukti, kurios turi kultūrinę bei istorinę vertę bei pasižymi vaizdingumu, nes kaip ir Lietuvos turizmo įstayme rašo, kad „turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės“8.

  • Turizmas Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • 54 puslapiai (11580 žodžių)
  • Mokykla
  • Turizmo bakalauro darbai
  • Microsoft Word 4107 KB
  • Zarasų rajono turizmo išteklių panaudojimas Lietuvos turizmo produktuose
    10 - 8 balsai (-ų)
Zarasų rajono turizmo išteklių panaudojimas Lietuvos turizmo produktuose. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/zarasu-rajono-turizmo-istekliu-panaudojimas-lietuvos-turizmo-produktuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:14