Žemaičių moterų drabužiai XIX XX amžiuje


19 amžiaus apranga. Žemaičių rūbai. 19 amziaus rubai. Aukstaiciu moteru drabuziai. 19 amziaus drabuziai. Lietuviu tautinis kostiumas diplominiai darbai. Zemaiciu apranga 20 amziuje. Žemaitiski rubai, palaidinės. Sijonu referata. Zemaiciu moteru apranga.

Istorijos referatas. Žemaičių moterų drabužiai. Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno skyriaus darbuotoja kalbant apie drabužius, sunku tiksliai nustatyti vieno ar kito reiškinio, pvz. Kažkokio drabužio ar jo fasono atsiradimo pradžią, lygiai kaip sunku pasakyti, kada jie išnyko.


Kalbant apie drabužius, sunku tiksliai nustatyti vieno ar kito reiškinio, pvz. Kažkokio drabužio ar jo fasono atsiradimo pradžią , lygiai kaip sunku pasakyti, kada jie išnyko. Tai priklausė nuo kelių faktorių: mados krypčių, turtinės padėties, papročių laikymosi, individualių žmogaus savybių (pvz. , noro ir sugebėjimo puoštis, taupumo ir pan. ). Valstiečių turtinė padėtis nedaug lėmė šventadienių drabužių medžiagas ir modelius. Ir turtingieji, ir vargingai gyvenantys vilkėjo tokio pat kirpimo ir panašių medžiagų drabužius. Tik turtingos valstietės turėjo daugiau drabužių, jos galėjo nusipirkti daugiau fabrikinių audinių.

Xix a. Žemaičių moterų šventadienį vasarinį kostiumą, kaip ir visoje Lietuvoje, sudarė marškiniai, sijonas, liemenė, prijuostė, galvos danga ir apavas.

žemaičių xix a. Marškinių muziejų rinkiniuose nedaug. Jie dažniausiai tunikinio sukirpimo, su perpetėmis, pašukiniais ar pakuliniais pridurkais (kai kuriose vietovėse vadinti sterblėmis sterblia ), ilgomis rankovėmis. Rankovės dvejopo kirpimo. Vienos su rankogaliais, kitos (pietų žemaitijoje) be rankogalių, į apačią siaurėjančios, su įstatytais dideliais trikampiais klyneliais. Rankovių puošyba priklausė nuo kirpimo. Raudonų žičkų rinktiniais arba diminiais užaudimais puošė rankovių galus arba rankogalius. Žemaičių marškinių apykaklė stati arba siaura atversta. Stačiąsias apykakles ir krūtinės antsiuvą puošė raudonų žičkų užaudimais. Mėgo dobiliukų, langučių, rombelių ornamentus. Kadangi žemaitės mėgo ryšėti daug skarų, jų marškinių apykaklės dažnai nepuoštos. Minėto kirpimo ir puošimo marškiniai žemaitijoje viršutiniu išeiginiu drabužiu buvo maždaug iki xix a. Trečio ketvirčio. Xix a. Pabaigoje jie tapo apatiniu drabužiu. Ant jų vilkosi įvairių kirpimų švarkelius ir palaidines. Po švarkeliais kartais dėjosi medvilnines krūtinėles su siuvinėta kiauraraščiu apykakle. Xix a. Pab. - xx a. I p. Apatinius marškinius siuvo be pridurkų, ilgomis, pusilgėmis, vėliau trumpomis rankovėmis ar visai be jų.

Xix a. Sijonai dryžuoti ir languoti, siūti kelių tiesių palų, užpakalyje gausiai raukti. Išilgadryžiai sijonai dėvėti beveik visoje žemaitijoje. Skyrėsi spalviniai deriniai ir dryžių išdėstymas. Šiaurinėje žemaitijoje (akmenės, mažeikių raj. ) sijonai labai ryškių spalvų: dominuoja raudono dugno sijonai su įaustais pavieniais ar sugrupuotais poromis violetinės, žalios, juodos, baltos, geltonos spalvos ruoželiais. Šie sijonai siūti iš skerso audinio.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (1950 žodžių)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Žemaičių moterų drabužiai XIX XX amžiuje
    10 - 3 balsai (-ų)
Žemaičių moterų drabužiai XIX XX amžiuje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemaiciu-moteru-drabuziai-xix-xx-amziuje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:28