Žemdirbystės kursinis darbas SĖJOMAINOS ŪKININKAMS


Žemės ūkio kursinis darbas.

Įvadas. Žemės ūkio naudmenos ir jų transformavimas. Žemės ūkio augalų derlingumas. Bendroji augalininkystės produkcija. Augalininkystės produkcijos struktūra. Pasėlių plotų apskaičiavimas. Pasėlių struktūros apskaičiavimas. Sėjomainos rotacija. Perėjimo prie sėjomainos plano sudarymas. Ekonominis sėjomainų įvertinimas. Humuso balansas. Augalininkystės produkcijos kiekis. Gyvulių skaičiaus apskaičiavimas. Agrotechninių priemonių planas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kiekvienas ūkininkas siekia išauginti gausesnę ir kokybiškesnę produkciją, investuojant kuo mažesnius gaminimo kaštus. Derlių didinanti ir kokybę gerinanti, bet nieko nekainuojanti priemonė yra sėjomaina. Moksliškai sėjomaina – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma lygiais ir pastoviais laukeliais, kur žemės ūkio augalai juose yra kaitomi pagal išanksto nustatytą tvarką, atitinkančią ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Racionalus pasėlių struktūros parinkimas ir tinkamas augalų kaitymas leidžia geriausiai panaudoti natūralųjį dirvožemio derlingumą ir išauginti geros kokybės, gausų derlių, net ir mažiau patręšus. Dirvą alinančių ir gerinančių augalų kaitaliojimas padeda subalansuoti dirvoje esančių maisto medžiagų didinimo ir eikvojimo procesus ir išvengti dirvos derlingumo mažėjimo.

Sėjomainos projektavimas ir įgyvendinimas nereikalauja didelių kapitalinių įdėjimų. Tam reikia tik noro ir mokslo žinių. Šis kursinis darbas susideda iš sėjomainos rotacijos parengimo ir visų jai parengti reikalingų elementų bei rodiklių apskaičiavimo, bei ekonominio sėjomainų įvertinimo, remiantis dėstytojo pateiktu ūkio planu.

Sėjomainos projektuojamos ūkininkų žemės planuose, kurių mastelis 1:5000 . Plane sutartiniais ženklais yra pažymėtos visos žemės ūkio naudmenos: ariama žemė, sodai, dirvonai, pievos, ganyklos, miškai, krūmai, pelkės, vandenys, keliai, pastatais užstatyti plotai ir kt. Iš šių naumenų produkciją duoda ariama žemė, dirvonai, pievos, ganyklos ir sodai. Ariama žemė, dirvonai ir trumpalaikės kultūrinės ganyklos sudaro dirbamą žemę. Dirbama žemė, sodai, ilgalaikės kultūrinės ir natūralios pievos bei ganyklos yra vadinamos žemės ūkio naudmenomis.

Naudmenos nėra pastovios. Dėl įvairių priežasčių jos keičiasi. Šiuo konkrečiu atveju dalį dirbamos žemės reikia skirti kultūrinei ganyklai, kadangi planuojama auginti galvijus. Toks vienų naudmenų pavertimas kitomis vadinamas transformavimu. Transformavimo tikslas:

Įvairūs augalai duoda skirting produkciją. Javų produkcija – grūdai ir šiaudai, šakniavaisių – šaknys ir lapai, dagiamečių žolių – šienas, kultūrinių ganyklų – žolė ir t.t. dėl to bendrą produkciją reikia skaičiuoti ne masės vienetais, o pašariniais vienetais. Kokia kiekvieno ūkio bendroji augalininkystės produkcija įgyvendinus sėjomainą, galima apskaičiuoti atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų plotą ir jų derlingumą.

A = (Ž – S – P) · D · K

Čia: A – bendroji augalininkystės produkcija pašariniais vienetais;

Ž – perspektyvinis žemės ūkio naudmenų plotas;

Augalininkystės produkciją sudaro grūdai, šakniavaisiai, silosas, žolė, šienas, šiaudai ir kiti produktai. Auginamus augalus ir jų kiekius nulemia gamtinės bei ekonominės sąlygos ir laikomi gyvuliai. Augalininkystės produktų gamyba apsprendžia ir gyvulininkystės kryptį. Planuojant, kokias gyvulių rūšis ūkyje laikyti, visada atsižvelgiama į esamą ganyklų bei pievų plotą, taip pat į jų derlingumą. Tiriamame ūkyje auginamos melžiamos karvės ir bekonai 1:10.

Naudojantis 6 lentele gauname melžiamų karvių ir bekonų metinę reikmę pašariniais vienetais, tuomet pagal proporciją galime apskaičiuoti kiekvieno rodiklio pašarinius vienetus ir galiausiai bendrą pašarinių vienetų reikmę ir pašarų struktūrą procentais.

Apskaičiavus kiek ir kokių augalininkystės produktų ūkyje turi būti išauginta ir žinant visų augalų perspektyvinį derlingumą, galima nustatyti reikalingus pasėlių plotus. Pasėlių plotai surandami pagal formulę:

Laikas, per kurį vieno sėjomainos lauko augalai pereina per visus laukus, vadinamas rotacija. Rotacija taip pat įprasta vadinti ir augalų kaitymo tvarka sėjomainoje. Rotacija susideda iš narių – skirtingų augalų arba panašių biologinių ir agrotechninių savybių augalų grupių.

Žemdirbystės kursinis darbas SĖJOMAINOS ŪKININKAMS. (2016 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemdirbystes-kursinis-darbas-sejomainos-ukininkams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:51