Žemė maitintoja socialinis romanas


Zeme maitintoja juro paveikslas. Žemė maitintoja rašinys. Socialinis romanas. Petro cvirkos romano „žemė maitintoja” skaityti. Socialinis žeme.

Lietuvių analizė. Ankstyvesnėje lietuvių prozoje valstietis gyveno kone išimtinai tik savo kasdienės buities sferoje. P.Cvirkos “Žemėje maitintojoje” jis atsiduria svarbiausių šalies ekonominių, socialinių, politinių santykių mazge. Juro Taručio paveikslą autorius atskleidžia vaizduodamas ne tik tradicinius valstiečio santykius su dvaru, bet jo santykius su visu šalies politiniu gyvenimu ir pačia valstybe. Juras Tarutis dalyvauja kovose už “nepriklausomą” Lietuvą, seimo rinkimų kampanijose, skaudžiai išgyvena 1926m.


P. Cvirkos žemėje maitintojoje jis atsiduria svarbiausių šalies ekonominių, socialinių, politinių santykių mazge. Juras tarutis dalyvauja kovose už nepriklausomą Lietuvą, seimo rinkimų kampanijose, skaudžiai išgyvena 1926m. Fašistinį perversmą. Jo paveikslu p. Cvirka aprėpė pagrindinius buržuazinės Lietuvos istorijos etapus, davė aiškų jų vertinimą. Juras tarutis iš pradžių šventai tikėjo žemės reforma, sava nepriklausoma Lietuva, ir tik po sunkių išmėginimų – netekęs sūnaus, patyręs varžytines – jis nusivylė reforma, ir pačia buržuazine santvarka.

ˇemėje maitintojoje ištisai išlaikytas valstiečio požiūris į gyvenimo reiškinius. Autorius, įsiterpdamas su savo mintimis ir nuotaikomis, tik paryškina valstietišką pasaulio suvokimą, tačiau jo neužgožia. Bet svarbiausia, kad tas valstietiškas gyvenimo vertinimas p. Cvirkos romane nėra vien tradicinis, sustingęs, o intensyviai besikeičiąs. Juras tarutis kaupia savyje itin ryškias valstiečių nepasitenkinimo, revoliucinio bruzdėjimo nuotaikas. Jis pats yra šviesus, sąmoningas, atkaklus, pasiryžęs visomis jėgomis grumtis su jo įsitikinimais priešiškomis, o moralei – svetimomis gyvenimo formomis. Tokia ieškančio, galvojančio, viską iš naujo pervertinančio valstiečio sąmonė, buvo naujas reiškinys Lietuvių beletristikoje, iki tol vaizduojančioje valstietį lėtą ir užguitą, nesugebantį plačiau pažiūrėti į gyvenimą.

ˇemėje maitintojoje herojų asmeninis likimas pagrįstas objektyviais gyvenimo dėsniais ir natūralia istorijos raida – nesutaikomu klasiniu konfliktu tarp dviejų socialinių polių: dvarininko ir vargingojo valstiečio. Visos svarbiausios situacijos – žemės gavimas ir naujakurystė, įsiskolinimas dvarininkui, mažamečio samdinio žuvimas dvare, varžytinės- yra be galo tipiškos to meto Lietuvai, atspindinčios tūkstančių vargingųjų valstiečių likimą ir sykiu padedančios sukurti individualizuotus pagrindinių veikėjų charakterius. Gyvas ir natūralus yra juras tarutis, nors jo paveiksle dar jaučiama tam tikra idealizacijos, aprioriškumo dozė, būdinga kai kuriems ankstyvesniems romanams. Bet užtat monikos paveikslas – vienas tipiškiausių Lietuvių literatūroje.

Žemė maitintoja socialinis romanas. (2011 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/zeme-maitintoja-socialinis-romanas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:21