Žemės drebėjimai


Žemės drebėjimų priežastys. Zemes drebejimai referatas. Zemės drebejimo priezastys. Zemes drebejimai europoje referatas. Hipoteze apie zemes drebejimus. Žemės drebėjimai lietuvojeir pasėkmės. Zemes rutulys referatas. Zemes drebejimo ir vulkanizmo priezastis. Kodėl galėjo deformuotis žemės rutulys. Geografija zeme dreba.

Aplinkos referatas. Įvadas. Žemės drebėjimo samprata. Žemės drebėjimų židinys. Žemės drebėjimų stiprumo matavimas. Žemės drebėjimų susidarymo priežastys ir jų sukeltos pasekmės. Žemės drebėjimai pasaulyje ir lietuvoje. Žemės drebėjimai lietuvoje. Galingiausi žemės drebėjimai pasaulyje. Bendrieji patarimai prieš žemės drebėjimą ir jam pasibaigus. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Temos naujumas ir aktualumas. Kas keletą minučių kur nors žemėje dreba žemė. Laimei, dažniausiai šie drebėjimai tokie silpni, jog mes jų nepastebime ir nejaučiame. Tačiau stiprūs žemės drebėjimai nuniokoja šalis ir vietoves. Žemės paviršius plyšta ir trūksta, įgriūna pastatai. Miestuose sutraukyti dujų tinklai ir šildymo trasų įrenginiai sukelia niokojančius gaisrus. Kalnuose nušliaužia dideli žemės plotai. Jei tokio žemės drebėjimo epicentras būna po jūra, susidaro bokšto aukštumo bangos. Jos pakrantėse užlieja ištisus miestus. Žemės drebėjimus sukelia galingos žemės rutulio vidaus jėgos, kurios nuolat stumdo ir laužo žemės plutos uolienų sluoksnius. Kartais šie sluoksniai taip staigiai trūksta, jog įvyksta didžiulės katastrofos. Darbo objektas. Žemės drebėjimai. Darbo tikslas: išanalizuoti žemės drebėjimų priežastis ir pasekmes. Darbo uždaviniai:. Išsiaiškinti kas yra žemės drebėjimas;. Aptarti žemės drebėjimų susidarymo priežastis ir jų sukeltas pasekmes;. Apibūdinti didžiausius žemės drebėjimus lietuvoje ir pasaulyje;. Aptarti bendruosius patarimus prieš žemės drebėjimą ir jam pasibaigus. Informacijos šaltinių apžvalga. Šiame darbe rėmėmės informacinėmis knygomis ir internetinių tinklaraščių medžiaga. Darbo metodika ir priemonės. Literatūros analizė, lyginimas.


Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas, kylantis dėl litosferos plokščių judėjimo, ugnikalnių išsiveržimo ar net žmogaus veiklos (pvz. Kalnakasybos). Žemės drebėjimas matuojamas balais pagal richterio skalę (daugiau nei balų žemės drebėjimas yra laikomas stipriu, tuo tarpu maždaug iki 4,5 balo žemės drebėjimas yra jaučiamas, tačiau žalos beveik nepridaro).

Temos naujumas ir aktualumas. Kartais šie sluoksniaiinformacijos šaltinių apžvalga. Šiame darbe rėmėmės informacinėmis knygomis ir ižemės drebėjimas – tai svarbi mus supančios gamtinės aplinkos ir visų pirma geologinių sąlygų sudedamoji dalis, ir nė vienas mūsų planetos kampelis nėra apdraustas nuo stiprių ir visaniokojančių seisminių požeminių smūgių (tarvydas, 1997, p. 6).

Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas aristotelis, kuris 350 m. Pr. Kr. Pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. Buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais.

žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz. , aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas (lt. Wikipedia. Org).

Kai kurie žemės drebėjimai trunka tik kelias minutes, bet kiti nesibaigia ir po kelių dienų ar net savaičių. Maždaug po mėnesio žemę gali sujudinti pakartotiniai smūgiai. Dažnai tokių užsitęsusių seisminių įvykių priežastis būna pirmasis smūgis, kuris suardo aplinkinio žemės paviršiaus sandarą, suskaldo žemės plutą į blokus. Praeina kelios savaitės, kol šie blokai grįžta į pirmykštę padėtį, o kiekvienas jų ju žemės drebėjimai kyla jos gelmėse, židinyje. Iš jo sklinda drebėjimo bangos. Tolstant nuo židinio jos silpsta. Žemės paviršiuje stipriausios bangos būna virš židinio - epicentre. Iš drebėjimo židinio sklinda skersinės ir išilginės bangos. Žemės drežemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai – magnitudė ir intensyvumas.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • 19 puslapių (4312 žodžių)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 350 KB
  • Žemės drebėjimai
    10 - 1 balsai (-ų)
Žemės drebėjimai. (2011 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-drebejimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:14