Žemės fondo palyginimas Klaipėda - Vilnius


Geodezijos tyrimas.

Įvadas. Klaipėdos apskrities socialinė, ekonominė ir kultūrinė situacija. Ekonominė situacija. Kultūrinė situacija. Socialinė situacija. Vilniaus apskrities socialinė, ekonominė ir kultūrinė situacija. Ekonominė situacija. Kultūrinė ir socialinė situacija. Klaipėdos apskrities žemės fondo pasiskirstymo 2012 metais ir 2013 metais palyginimas. Vilniaus apskrities žemės fondo pasiskirstymo 2012 metais ir 2013 metais palyginimas. Klaipėdos ir vilniaus apskričių žemės fondo sudėties 2012 metais ir 2013 metais palyginimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis reiškia, kad yra nustatyta konkreti pagrindinė atitinkamų kategorijų žemių naudojimo paskirtis, pagal kurią turi būti naudojama tiek privati, tiek ir valstybinė žemė. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį LR žemės fondą sudaro: žemės ūkio paskirties žemė; miškų ūkio paskirties žemė; konservacinės paskirties (saugomų teritorijų ir kt.) žemė; kitos paskirties (gyvenamųjų vietovių ir kt.) žemė. Teritorijos, kurioms pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nenustatyta, priskiriamos laisvos valstybinės žemės fondui.

3. Palyginti Klaipėdos ir Vilniaus apskričių žemės fondo pasiskirstymą, lyginant Klaipėdos ir Vilniaus apskrities duomenis 2012 metų sausio 1 dienai, 2013 metų sausio 1 dienai.

Darbo metodas: informacijos paieška, kuria remiantis atlikta analizė.

2012-2013 metų diagramos duomenimis galima teigti, kad Klaipėdos apskrities bendras plotas išliko toks pats 520924,67 ha. 2013 metais padidėjo žemės ūkio naudmenos 174,19 ha., taip pat padidėjo miškai 30,31 ha., užstatyta teritorija 62,19 ha., drėkinama žemė 0,12ha. 2013 metais sumažėjo keliai 20,26 ha., vandenys 14,38 ha., kita žemė (pelkės, krūmynai, pažeista, nenaudojama žemė) 232,05 ha., nusausinta žemė 664,9 ha.

2012-2013 metų pažeistos žemės plotų pasikeitimai rajonuose, mieste, savivaldybėse: Klaipėdos m. plotas išliko vienodas, tai 37,00 ha. Taip pat ir Skuodo raj. – 101,61 ha. Klaipėdos raj. plotas 2012m. yra mažesnis už 473,78 ha. už 2013m plotą 476,92 ha. Kretingos raj. 2013m. situacija pagerėjo, nes sumažėjo pažeistos žemės nuo 422,83 ha. iki 408,93 ha. Taip pat ir Neringoje nuo 1,85 ha. iki 0,93ha. Palangos m. nuo 42,47 ha. iki 40,46 ha. Šilutės raj, nuo 1114,46 ha. iki 827,94 ha.

2012-2013 metų drėkinamos žemės plotų pasikeitimai rajonuose, mieste, savivaldybėse: Klaipėdos raj. plotas nepasikeitė – 124,00 ha. Šilutės raj, taip pat plotas išliko nepasikeitęs 240,00 ha. Kretingos raj. 2013m. šiek tiek padidėjo nuo 14,07ha. iki 14,19 ha. Klaipėdos m., Neringoje, Palangos m. Skuodo raj. drėkinamos žemės išvis nėra.

2012-2013 metų pažeistos žemės plotų pasikeitimai rajonuose, savivaldybėse, mieste: 2013m. dėl pažeistos žemės, situacija daug geresnė, nes niekur ji nepadidėjo. Elektrėnų sav. 2013m. plotas sumažėjo nuo 20,70 ha. iki 18,21 ha. Taip pat ir Šalčininkų raj. nuo 700,82 ha. iki 626,64 ha. Švenčionių raj. nuo 413,04 ha. iki 3636,04 ha. Trakų raj net virš puse ploto sumažėjo nuo 336,07 ha. iki 164,22 ha. Ukmergės raj. nuo 355,72 ha. iki 308,34 ha. Vilniaus raj. nuo 826,76 ha. iki 740,29 ha. Tiktais vienodi plotai išliko Širvintų raj. – 224,51 ha. Vilniaus m. 53,45 ha.

2012-2013 metų nenaudojamos žemės plotų pasikeitimai rajonuose, savivaldybėse, mieste:

2012-2013 metų drėkinamos žemės plotų pasikeitimai rajonuose, savivaldybėse, mieste:

Visur plotai išliko vienodi, tai: Elektrėnų sav. – 181,80 ha. Šalčininkų raj. – 180,00 ha. Širvintų raj. – 148,00 ha. Švenčionių raj. – 198,60 ha. Vilniaus raj. – 104,00 ha. Trakų raj., Ukmergės raj., Vilniaus m. drėkinamos žemės išvis nėra.

Kaip matosi iš diagramos, Vilniaus apskritis vos ne per puse didesnė už Klaipėdos. – Klaipėdos apskrities plotas 520924,07 ha., Vilniaus apskrities plotas 973066,2 ha. Didžiąją Klaipėdos dalį sudaro žemės ūkio naudmenos - 280386,16 ha., miškai - 137186,76 ha., nusausinta žemė - 288074,21 ha. Vilniaus didžiąją dalį sudaro irgi taip pat, kaip ir Klaipėdos. Žemės ūkio naudmenos – 412293,72 ha., miškai – 409173,74 ha., nusausinta žemė – 241924,54 ha. Likusieji plotai palei diagrama atrodo vienodi, bet vis tiek Vilniaus pirmauja palei duomenis, išskyrus vandenis. Klaipėdos vandens plotas – 53267,76 ha., o Vilniaus - 30029,6 ha. Kelių plotai, Vilniuje 22566,51 ha., Klaipėdoje – 10072,43 ha. Užstatyta teritorija, Vilniuje 36456,7 ha., Klaipėdoje 13554,25 ha. Kita žemė, Vilniuje 62545,94 ha., Klaipėdoje 26474,76 ha. Drėkinama žemė, Vilniuje 812,4 ha., Klaipėdoje 378,07 ha.

  • Geodezija Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4983 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geodezijos tyrimai
  • Microsoft Word 76 KB
  • Žemės fondo palyginimas Klaipėda - Vilnius
    10 - 2 balsai (-ų)
Žemės fondo palyginimas Klaipėda - Vilnius. (2016 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-fondo-palyginimas-klaipeda-vilnius.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:16