Žemės gelmių šiluma


Fizikos referatas. Įvadas. Žemės gelmių šiluma. Žemės sandara. Žemės vidinės šilumos balansas. Globalūs vidinės šilumos srautai. Geoterminė energija. Geoterminės energijos panaudojimas. Lietuvos geoterminės sąlygos. Radiaciniai procesai žemės gelmėse. Radiogeninė šiluma. Radiogeninės šilumos naujausi tyrimai. BSE modelis. Geoneutrinų tyrimai. Žemes energetinis balansas. Šilumos ir vandens paviršiaus balansas. Išvados. Naudota literatūra.


Žemei, mūsų planetai, jau yra apie 4,6 mlrd. metų. Nuo susikurimo pradžios iki dabar Žemėje įvyko daugybė pokyčių. Žmones domina ne tik tai ką mato savo akimis, bet ir to ko nemato. Todėl, tobulėjant technologijoms ir žinioms, siekiama išssiaiškinti atsakymus į juos dominančius klausimus. Vienas iš jų – kas vyksta Žemės gelmėse? Jau daugybė metų Žemė yra susiformavusi ir joje esanti šiluma vis neišsibaigia. Iš kur atsiranda po mumis esanti šiluma, kaip jį keitėsi, kaip ji mus veikia..? Taip pat, kaip Žemę veikia Saulės spinduliuotė? Kodėl šyla klimatas? Šie ir kiti klausimai iškyla žmonėms, o atsakymus į juos iki šių dienų pateikia Žemės gelmes ir Žemės šilumą tiriantys mokslininkai, vis atrasdami kažką naujo.

Šilumos srautai iš Žemės gelmių judantys link paviršiaus yra maždaug 44 teravatų galingumo ir atjuda iš dviejų pagrindinių šaltinių maždaug lygiomis dalimis: radiogeninės šilumos, susidariusios iš radioaktyviųjų izotopų skilimų mantijoje ir plutoje, bei likutinės šilumos, likusios nuo Žemės formavimosi.

Žemės gelmių šiluma veikia daugumą geologinių procesų ir tektoninių plokščių judėjimą. Nepaisant geologinės svarbos, šilumos energija iš Žemės gelmių faktiškai sudaro tik 0,03% Žemės bendro energijos balanso Žemės paviršiuje, kurio didžiąją dalį sudaro 173.000 TW galingumo saulės spinduliuotė.

Žemės gelmių šilumos pernešimas vyksta dėl šiluminio laidumo (atomų energijos perkėlimas į kaimyninius atomus), konvekcijos (šilumos judėjimas kartu su dujų, skysčio ar biriosios medžiagos dalelėmis.) ir advekcijos (šilumos pernešimas skysčiais). Apie 80 proc. Žemės gelmių šilumos srauto į paviršių patenka dėl mantijoje ir iššoriniame branduolyje vykstančios konvekcijos. Konvekcija priklausoma nuo geoterminio gradiento (temperatūra didėja kartu su gyliu). Likusi šiluma daugiausiai kilusi iš Žemės plutos, kurios maždaug 1 proc. dalį sudaro vulkaninė veikla, žemės drebėjimai ir kalnodara. Taigi, apie 99 proc. visos Žemės gelmių šilumos prarandama per Žemės plutos paviršių šiluminio laidumo būdu. Mantijos konvekcija yra pagrindinis veiksnys reguliuojantis Žemės gelmių šilumos pernešimą, taip pat šis procesas išjudina tektonines plokštes.

Lietuvos gamtinės sąlygos puikiai tinka gaminti elektros energiją iš žemės šilumos. Temperatūros podirvyje yra aukštesnės nei Europos vidurkis. Šiaurės vakarų Lietuvoje daugumoje vietų jau 5000 m gylyje temperatūra yra 140°C – 160°C. Kai kuriose vietose temperatūros siekia netgi 160°C–180°C.

Dėl uolienų mėginių stokos iš gilesnių negu 200 km gylių, nėra įmanoma atlikti paprastų radiogeninės šilumos įvertinimų su uolienomis pasklidusiomis visoje mantijoje, kuriuose susikoncentravę jau žinomi radioaktyvieji izotopai.

Radiogeninės šilumos susidarymas mantijoje yra susijęs su mantijos konvekcija ir manoma, kad mantija gali turėti sluoksniuotą struktūrą su didesne radioaktyviųjų šilumos gamybos elementų koncentracijomis apatinėje mantijoje, arba mažus rezervuarus prisodrintus radioaktyviaisiais elementais, kurie pasiskirstę visoje mantijoje.

  • Fizika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2688 žodžiai)
  • Fizikos referatai
  • Microsoft Word 652 KB
  • Žemės gelmių šiluma
    10 - 9 balsai (-ų)
Žemės gelmių šiluma. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-gelmiu-siluma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:47