Žemės ir žemės nuomos mokestis


Finansų referatas. Įvadas. Žemės mokesčio sąvoka ir esmė. Žemės mokestis. Pirmieji žemės ūkio žingsniai Lietuvoje. Lietuvos Respublikos žemės mokestis įstatime. Žemės mokesčio mokėtojai. Mokesčio lengvatos. Žemės mokesčio tarifas. Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai. Žemės mokesčio analizė. 2013 m. ir 2014 m. žemės mokesčio ypatumai. Žemės mokesčio palyginimas su kitais mokesčiais. Žemės mokesčio sumokėjimas. Žemės ir žemės nuomos mokesčiai pasaulyje. Kitų užsienio valstybių žemės ūkis. Žemės mokesčio tarifai 2016 metais. Išvados. Literatūros sarašas.


Žemė, tai tikriausiai vienas iš svarbiausių žmogaus egzistavimo aspektų, kadangi jau nuo pat žmogaus atsiradimo žemė buvo ir yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Visais laikais buvo ūkininkų, žemdirbių, tačiau dabar, mūsų visuomenėje, vis mažiau yra tokių žmonių, kurie užsiimtų šia veikla. Viso to priežastis yra politika ir naujos technologijos. Pasidomėjus apie žemės mokesčio atsiradimą suradau informacijos, kad Lietuvoje žemės mokestis buvo įvestas tik po Liublino Unijos (1569m.), todėl Lietuvos finansininkai (Jurgutis V., Veryha A. – Darevskis) dėklą, mezliavą, padūmę, žagrinę bei kai kuriuos kitus mokesčius pagrįstai laikė žemės mokesčiais, nes ankstesnieji buvo tik apmokestinimo vienetas. Visų jų objektas faktiškai buvo žemė, o šaltinis- žemės pajamos. 1914 metais, valstiečiai turėjo už žemę mokėti dvarininkams činčą (mokesčius). Tačiau įvykus reformai žemės ginčus pradėjo spręsti teismų įstaigos, valstiečiai įgijo teisę išsipirkti žemę. Po reformos buvo sujungti iki tol atskirai veikę valstybinių ir privačių dvarų valstiečių valsčiai. 1883–1887 m buvo nutrauktos valstiečių prievolės, panaikintas pagalvės mokestis, kurį pakeitė žemės mokestis, tada ir atsirado žemės mokestis. Žemės mokestis buvo įvestas visiems nuo turimos žemės, tiek privačios, tiek skirtinės, tiek ploto. Tarpukario laikotarpiu (1918 -1940m.) žemės mokesčio dydis priklausė nuo žemės rūšies. Jo metinės įplaukos sudarė 13-20 mln. Lt per metus, t.y. 33-55 proc. visų tiesioginių mokesčių pajamų. Taigi nuo žemės mokesčio įvedimo tikrai dar ne kartą buvo pakeista mokėjimo sistema. Pabandysime taip pat aptarti kitų pasaulio šalių žemės nuomos mokesčių sistemą ir palyginsime ją su Lietuvos mokesčių sistema.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Lietuvos ir savivaldybių žemės ir žemės nuomos mokesčių sistemą, palyginti ją su kitų šalių sistema. Išsiaiškinti ateities prognozes.

Darbo uždaviniai:

Išskirti mokesčių subjektus ir objektus;

Palyginti Lietuvos žemės mokestį su kitomis užsienio šalimis;

Išsiaiškinti 2016 metų prognozuojamus naujus mokesčių tarifus;

Žemės mokestis – mokestis, kurį į atitinkamą biudžetą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys privačioje ar kitoje nuosavybėje žemės, miško, vandens telkinių.

užsienio šalių subjektai, privačios nuosavybės teise įsigiję ne žemės ūkio ir ne miško ūkio paskirties žemės sklypus.

Mokesčio objektas tai yra privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje. Trumpai tariant žemės mokesčio objektas yra privati žemė.

Kauno apskrityje nustatytas tarifas nuo 0,1, t.y. už žemės ūkio paskirties žemę, iki 2 procentų, t.y. už komercinės ir kitos paskirties žemę.

Klaipėdos savivaldybėje nustatytas 0,4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas komercinei veiklai naudojamiems sklypams, 3 proc. – pramonės ir sandėliavimo veiklai.

(Apmokestinamojo sklypo vertė minus neapmokestinamoji sklypo vertė) x koeficientas (0,5 arba 0,35) = apmokestinamoji žemės sklypo vertė

Taigi šioje žemės mokesčio analizės dalyje, norėčiau paanalizuoti 2013 m. ir 2014 m. žemės mokesčio planą ir faktą, išsiaiškinti, kiek į savivaldybių biudžetą gaunama lėšų už žemės mokestį, kurio miesto savivaldybė daugiausiai surenka lėšų iš žemės mokesčio bei palyginti šį mokestį su kitais turto mokesčiais.

Į savivaldybių biudžetus 2013 m. įplaukė 3373 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į savivaldybių biudžetus 2013 m. įplauks 3239,8 mln. litų.

Taigi palyginus 2013 m. savivaldybių biudžeto pajamas matome, kad faktiškai įplaukė 133,2 mln litų, arba 4,1 proc. daugiau. Dabar galime apžvelgti kiek iš šių pajamų buvo gauta būtent už žemės mokestį.

Kadangi į savivaldybių biudžetus 2013 m. įplaukė 3373 mln. litų iš jų 62818 tūkst. litų, o planuojama buvo 53987 tūkst. lt. už žemės mokestį, tai yra 16,4 procento daugiau nei planuota. Apskaičiavę galime teigti, kad žemės mokestis savivaldybės biudžete užėmė labai nedidelę dalį, tik apie 1,86 %

Į savivaldybių biudžetus per 2014 m. įplaukė 4154,5 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į savivaldybių biudžetus per 2014 m. įplauks 3892,2 mln. litų.

Taigi palyginus 2014 m. savivaldybių biudžeto pajamas matome, kad faktiškai įplaukė 262,3 mln. litų, arba 6,7 proc. daugiau nei buvo planuota. Dabar galime pažvelgti kiek iš šių pajamų buvo gauta būtent už žemės mokestį.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5381 žodis)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Žemės ir žemės nuomos mokestis
    10 - 7 balsai (-ų)
Žemės ir žemės nuomos mokestis. (2015 m. Gegužės 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-ir-zemes-nuomos-mokestis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:57