Žemės mokestis Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje


Ekonomikos namų darbas.

Įvadas. Mokesčiai. Mokesčio objektas. Mokesčio tarifas. Žemės mokesčio lengvatos ir mokestinis laikotarpis. Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka. Išvados. Literatūros sąrašas.


Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, todėl nuo šio pajamų šaltinio priklauso valstybės teikiamų paslaugų kiekybė, kokybė bei visuotinė gyventojų gerovė. Vienas iš valstybės mokesčių yra žemės mokestis. Žemės mokestis tai pastovus , lengvai prognozuojamas mokestis, kurio administravimas nėra itin sudėtingas. Tačiau galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą žemės mokesčiu, analizė leidžia parodo, kad ši sritis reikalauja nemažai dėmesio teisės aktų leidėjų.

Pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikos įstatymus žemė gali būti dviejų mokesčių objektu, tai žemės nuomos mokesčio, mokestis, kuris yra mokamas valstybei už išnuomotos žemės plotą ir žemės mokesčio, mokestis, kurį savininkas moka valstybei už savo turima žemės plotą. Abu šie mokesčiai turi nemažai bendrų bruožų, apibūdinančių jų objektą, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, mokesčio bazę, tai juos nagrinėti galime kartu.

Taigi, šio darbo uždaviniai yra: paliginti bei išanalizuoti žemės ir žemės nuomos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, pateikti mokesčių tarifus ir mokestinį laikotarpį bei lengvatos, nustatyti mokesčių mokėtojus ir objektus Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ir galiausiai remiantis surinktais duomenimis pateikti išvadas.

Pradėkime nuo to – kas gi tie mokesčiai ir kokiu tipų būna mokesčiai. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas. Pasak Lietuvos, Latvijos bei Estijos Respublikos Konstitucijas, įstatymai nustato mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavą. Todėl mokestį, kaip prievolę valstybei gali nustatyti tik atitinkami mokesčių įstatymai.

Europos sąjungoje yra nemažas skaičius įvairių mokesčių rūšių, tokių kaip:

Didžioji dalis viršuje paminėti mokesčiai yra ganėtinai aktualūs ir pagal nustatyta tvarką bei įstatymus turi būti mokami, bet dauguma Europos piliečių moka tik pagrindinius mokesčius ir vienas iš jų, tai – žemės mokestis.

Žemės nuomos objektas yra valstybinės žemės sklypas, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, sudarytas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą, privačios žemės sklypas. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. Valstybės žemės nuomininkas yra savivaldybių taryba ar apskrities viršininkas. Žemės nuomininku gali būti LR ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat ir ūkininkai. Apmokestinamas visas žemės sklypas, tiek užstatytas įvairiais statiniais, tiek ir neužstatytas. Sklypo mokestis yra nepriklausomas nuo sklypo naudojimo paskirties.

Žemės mokesčio objektas Latvijoje yra fiziniams ir juridiniams asmenims arba fizinių asmenų grupei nuosavybės teise priklausanti Latvijos Respublikoje esanti privati žemė.

Estijoje žemės mokestį moka žemės savininkas arba žemės naudotojas. Jei žemės naudotojui suteikiama teisė naudotis žeme, kuri yra apsunkinta uzufruktu (t.y., naudotojas turi teisę naudoti žemę ir gauti iš jos vaisius, produkciją ir pajamas), tai jis ir moka žemės mokestį..

  • Ekonomika Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2728 žodžiai)
  • Ekonomikos namų darbai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Žemės mokestis Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Žemės mokestis Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-mokestis-estijoje-latvijoje-ir-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:07