Žemės plėtra


Ūkio plėtra referatas. Augalininkystes mokslo savoka ir pletra. Augalininkystės plėtra.

Žemės ūkio referatas. Pasaulio ūkio ištekliai ir jų reikšmė ūkio plėtrai lietuvos ūkio raida ir galimos plėtros tendencijos. Žemė, dirvožemis ir augalininkystės plėtra. Žemės ir dirvožemio samprata. Žemės funkcijos ir kokybės indikatoriai. Žemės naudojimo pakeitimo poveikio vertinimas gyvavimo ciklo analizės požiūriu. Žemės vertė ir našumas. Žemės išteklių panaudojimo augalininkystėje raida ir perspektyvos. Lietuvos respublikos žemės fondas. Augantis gyventojų skaičius ir nauji uždaviniai augalininkystei. Tolesnio augalininkystės produktyvumo didinimo galimybės ir suvaržymai.


Visuomenėje žemės sąvoka suprantama įvairiai: nuo žemės, kaip visos mūsų planetos, iki nedidelio sausumos plotelio ar mažo žiupsnelio derlingo dirvožemio. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993) žodis žemė apibūdinamas kaip:

1998 metais išleistoje Žemės ūkio enciklopedijoje (1998) dirvožemis apibūdinamas kaip „viršutinis, purusis Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių; pagrindinė žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė“.Kadangi dirvožemis dengia visą augalininkystei naudojamą žemės paviršių, iš tokio apibūdinimo seka, kad kalbant apie augalininkystės plėtrą, turėtume dažniau naudoti terminą dirvožemis ir jo ištekliai, tačiau kai aptariame platesnį aplinkos išteklių ratą, pavyzdžiui paviršinius ir gruntinius vandenis, klimatą, naudoti terminą žemė ir jos ištekliai. Tačiau literatūroje, taip pat ir mokslinėje, vienovės šiuo klausimu nėra.  Vienovės trūksta ir tarptautinėje mokslinėje literatūroje, kur angliškam žodžiui „land“ (iš dalies dėl to, kad yra ir žodis „earth“) priskiriama daugiau reikšmės nei lietuviškuose su dirvotyros terminija suderintuose leidiniuose. Šioje mokomojoje knygoje prioritetas teikiamas terminui, kurį naudojo konkrečios publikacijos panaudotos rengiant medžiagą, autoriai. Verčiant iš anglų kalbos žodis land verstas į žemė,  soil į dirvožemis (kaip nurodoma leidinyje („Sisteminis dirvotyros terminų žodynėlis“ V., 1997). Doktorantai, kurių studijų ar mokslinių tyrimų objektas yra dirvožemis, turėtų gerai išstudijuoti ne tik naujausią, bet ir ankstesnių metų mokslinę literatūrą, kad pilnai suvoktų naudojamų terminų raidą ir esmę. Rekomenduotina susipažinti su viena iš negausių mokslinių publikacijų lietuvių kalba skirta šiam klausimui, kurią parengė prof. A.Motuzas (Motuzas, 2005). Tie, kurių studijų ir tyrimo objektas tiesiogiai nesusijęs su dirvožemiu, galėtų pasinaudoti lengvai suprantamu žemės ir dirvožemio sąvokų aptarimu, kurį parengė M. Vaičys ir  J. Juodis (Juodis ir Vaičys, 2001). Toliau cituojame ištrauką iš šio darbo:„Žemės sąvoka skiriasi nuo dirvožemio, dirvožemio  dangos sąvokų. Dirvožemis arba dirvožemio vienetas - tai teritorijos ar dirvožemio dangos žemės dalis, kurioje tam tikru mastu yra vienoda dirvožemio profilio sandara, vienodos šio dirvožemio fizikinės, cheminės ir ūkinės savybės. Kiekvienas dirvožemio vienetas turi būdingas savybes, išvystymo laipsnį, granuliometrinę sudėtį, padėtį reljefe ir kt. Dirvožemio danga - tai neapibrėžta teritorija, kurioje yra įvairūs dirvožemiai, dėsningai joje išsidėstę ir susidarę dirvodaros veiksnių veikiami. Tais atvejais, kai nagrinėjama nedideli plotai arba kai vienodo dirvožemio arealas užima didelį plotą, dirvožemio ir dirvožemio dangos sąvokos gali sutapti.Žemės sąvoka platesnė. Jos savybes lemia ne tik dirvožemio dangos sudėtis, kurią Lietuvos sąlygomis didesniuose plotuose sudaro įvairių dirvožemių kombinacijos, bet ir dirvožemio komponentų tarpusavio ryšys, dirvožemio dangos margumas, kontrastiškumas, reljefo, žemės naudojimo pobūdis ir kiti reiškiniai.“Akivaizdu, kad ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje nėra vienos visiems atvejams tinkančios ir visuotinai pripažintos žodžio žemė sampratos. Tą patį galima pasakyti ir apie žodžio dirvožemis sampratą. Todėl analizuojant ar tiriant žemės ar dirvožemio išteklių būklę, jų panaudojimo efektyvumą, kiekvienu atveju būtina tinkamai parinkti duomenis, išsiaiškinti kokia samprata ir nustatymo metodai buvo panaudoti juos kaupiant ir grupuojant.

Skirtingų šalių mokslininkai nuo seno kūrė žemės našumo vertinimo sistemas, mažai tarpusavyje jas derindami. Susiformavusi žemės vertinimo sistemų įvairovė apsunkina tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, pasaulio žemės išteklių vertinimą ir panaudojimo planavimą. Todėl FAO organizacija, nuo pat jos įkūrimo, daug dėmesio skyrė žemės išteklių vertinimo metodikų tobulinimui ir vienodinimui. Išsamų metodinio pobūdžio leidinį „Land quality indicators and their use in sustainable agriculture and rural development“ šiuo klausimu FAO parengė 1997 metais (FAO, 1997), kuriame doktorantai gali rasti vertingų žinių apie žemės funkcijas ir kokybę, juos atitinkančius rodiklius, tyrimo ir vertinimo metodus, specializuotos informacijos šaltinius. Šiame leidinyje nerasime aiškios ribos tarp sąvokų „žemė“ ir „dirvožemis“, tačiau akivaizdu, kad sąvoka „žemė“ yra daug  platesnė ir labiau tinka naudoti, kai aptariame pasaulio ar atskirų jo regionų augalininkystės plėtrą. Šiame leidinyje nurodomos tokios svarbiausios žemės funkcijos:

Žemės plėtra . (2012 m. Rugsėjo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-pletra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:00