Žemės plutos sandara


Geologijos referatas.

Įvadas. Žemės sandara. Žemės gelmių tyrinėjimai. Dirvožemio sudėtis. Žemės branduolys. Žemės mantija. Litosfera. Astenosfera. Barisfera. Žemės pluta. Žemės plutos susidarymas. Žemės plutos sudėtis. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Žemė – trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Saulės sistema, kurios dalis yra mūsų Žemė, susidarė iš didžiulio dujų ir dulkių debesies, skriejusio Paukščių Tako galaktikoje maždaug prieš 4,6 mlrd. metų šis debesis ėmė suktis lyg didžiulis verpetas, tankėti ir telktis į atskirus kūnus. Didžiausia jo dalis sudarė Saulę, kuri tankėdama tiek įkaito, kad tapo energiją spinduliuojančia žvaigžde. Aplink ją ėmė suktis mažesnės sankaupos, kurios įgijo rutulio formą ir virto planetomis. Viena tokių planetų buvo mūsų Žemė. Iš pradžių ji buvo sudaryta iš įvairių medžiagų mišinio- lengvų dujų ir sunkių metalų. Manoma, kad Žemės rutulys sukosi apie savo ašį daug greičiau nei dabar. Dėl to sunkesnės medžiagos – daugiausia geležis ir nikelis – telkėsi jos gelmėse, lengvesnės – arčiau paviršiaus, o dujos – išorėje. Po planetos susidarymo, Žemės gelmės ėmė kaisti. Dėl to dalis uolienų pradėjo lydytis. Stipri Mėnulio ir Žemės trauka sukėlė didžiulius lavos potvynius. Dėl šių potvynių Žemės sukimasis po truputį lėtėjo. Žemė skriejo Visatos erdvėje, prarasdama šilumą, kol ilgainiui apsitraukė sukietėjusia pluta.

Kol kas žmogus gerai ištyrė tik viršutinę planetos dalį, tačiau yra sudėtas ir jos vidaus sandaros apytikslis modelis. Jis nuolat tobulinamas koordinuojant pasaulio tyrimų duomenis, gautus pagal seisminių bangų sklidimo kelią ir greitį. Šitaip galima greičiau ir giliau negu gręžiniais ištirti Žemės gelmes. Seisminiai duomenys papildomi kitais, pavyzd-iui, uolienų savybių tyrimo Žemės paviršiuje ir aukštoje temperatūroje bei dideliame slėgyje duomenimis. Aišku, kai kurios modelio detalės yra netikslios, bet didelė tikimybė, kad jo bendri bruožai yra tikroviški. Planeta sudaryta iš koncentrinių apvalkalų – sluoksių, kaip svogūnas, ir kiekvienas giliau esantis sunkesnis už aukščiau esantį sluoksnį (R. Flintas, 1985).

Geofizinių planetos žemės laukų tyrimai – vienas iš svarbiausių būdų netiesiogiai pažinti žemės gelmių sandarą. Geofiziniai metodai yra vieninteliai, leidžiantys ištirti žemės gelmes tokiame gylyje, kurio nepasiekia net giliausi gręžiniai. Šie metodai plačiai naudojami įvairioms geologinėms užduotims spręsti: nuo geologinių žemėlapių sudarymo iki naudingųjų iškasenų telkinių paieškos. Žemės paviršiuje išmatuoti geofiziniai laukai rodo nevienodame gylyje slūgsančias skirtingos sudėties uolienas. Virš skirtingo tankio geologinių kūnų bei sluoksnių susidaro skirtingų reikšmių anomalijos, kurios ir matuojamos.

  • Geologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2262 žodžiai)
  • Geologijos referatai
  • Microsoft Word 448 KB
  • Žemės plutos sandara
    10 - 4 balsai (-ų)
Žemės plutos sandara. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-plutos-sandara.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:15