Žemės sklypų konsolidacijos modeliai, raida ir nauda


Žemėtvarkos kursinis darbas.

Įvadas. Žemės konsolidacijos pradžia. Danijos žemės konsolidacijos modelis. Konkrečios problemos susijusios su žemės konsolidavimu. Valdų prevencija ateityje. Švietimo ir informavimo problemos susijusios su žemės konsolidacija. Konsolidacijos nauda. Išvados. Naudota literatūra.


Su šiomis problemomis susidūrė ne tik Lietuva, bet ir didžioji dauguma europos valstybių. Tos valstybės, kurios buvo laisvos ir nepriklausomos, niekieno neokupuotos šias problemas jau išsprendę, o didžioji dalis posovietinių valstybių tame tarpe ir Lietuva dar tik ieško priemonių šioms problemoms spręsti.

Vakarų Europos šalys šimtamečius jau vykdo žemės konsolidacijos projektus, per kuriuos jau daugelį metų kompleksiškai pertvarko žemės sklypų struktūrą, juos stambina, kuria reikiamą ar pertvarko esamą infrastruktūrą, sprendžia aplinkosauginius klausimus ir netgi naudoja vietoje žemės nusavinimo procedūrų. Vakarų šalių ekspertai, kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertais, supažindina kitų šalių specialistus su žemės konsolidacija (ŽK), padeda pasirengti įstatyminę bazę, dalijasi gerąja projektų rengimo praktika, konsultuoja įvairiais techniniais klausimais.

instrumento galimybes minėtų sričių atstovai yra nepakankamai informuoti [5].

Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti šalių žemės konsolidacijos projektų modelius, raidą, privalumus ir trūkumus kaip žemės tvarkymo instrumentą, padėjusį efektyviai sutvarkyti žemės resursus.

Šiam darbui nagrinėti atitinkamos valstybės pasirinktos neatsitiktinai. Pirmiausia būtent skandinavijos šalyse pradėti vykdyti pirmieji konsolidacijos projektai istorijoje, antra ir svarbiausia – Lietuvoje vykdomi konsolidacijos projektai remiantis Danijos ekspertų patirtimi ir taikant jų modelius. Ruandos valstybės sekmė – puikus pavyzdys visoms pasaulio tautoms, kaip pasitelkiant žemės konsolidaciją galima tapti stipria agrarine valstybe.

Žemėtvarka plačiai apima akademinių ir profesinių žinių sritis, susijusias su žemės teise, viešuoju administravimu, žemės naudojimo planavimu, aplinkos apsauga, nekilnojamojo turto vertinimu ir istorija.

Žemės konsolidacijos procesai nėra nauji. Vieni iš pirmųjų mėginimų konsoliduoti žemę, kaip atininkamos žemės reformos metodas, vyko Skandinavijos valstybėse t.y. Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje 18 a. pabaigoje – 19 a. pradžioje [9].

Trys pirmieji žemės konsolidacijos projektai Švedijoje buvo įvykdyti tarp 1750 metų ir 1920 metų. Švedijoje žemės konsolidacija atsirado, kaip rezultatas nepalankaus kalnuoto kraštovaizdžio neleidusio suformuoti racionalių, patogių sklypų, kai uolingos kalvos ir įdubos skaidė sklypus. Suomijoje žemės konsolidacijos įstatymas pirmą kartą buvo priimtas 1757 m. ir nuo to laiko beveik visa žemė Suomijoje buvo bent kartą konsoliduota. Danijoje pirmas konsolidavimo įstatymas buvo

Danijos žemės konsolidacija siekiama sumažinti susiskaidymą tarp žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Ji apibrėžiama taip:

Danijos žemės konsolidacijos įstatymus apibrėžia ir įgalina konsolidacijos agentūros, kurios atlieka žemės konsolidavimo darbus ir nustato pagrindinius principus. Šie keli principai apibūdina

Žemės konsolidacijos planuotojas (matininkas ar agronomas) derasi su ūkininkais

Ūkininkai nereikia pirkti ir parduoti žemės vienam nuo kito; pirkimai ir pardavimai eiti per

Žemės konsolidacijos sutartyse yra visi savininkų susitarimai. Tai reiškia, kad yra tik vienas dokumentas kiekvienam savininkui nepriklausomai nuo to, keliuose sandoriuose jis dalyvauja;

Visi žemės konsolidacijos schemos pakeitimai atliekami vadovaujantis įstatymais, juridiniame žemės komisijos nutarime;

Savininkai sutinka apytiksliai nurodyti sritis, kuriose kadastriniai matavimai atliekami tik tada, kai šie pakeitimai formaliai veiksmingi;

Danijos konsolidavimo projektus įgyvendinantis asmuo yra apskrities komisija. Ši komisija yra pavesta vykdyti teisės aktus, kurie reglamentuoja atsakomybę žemės ūkio paskirties žemę Danijoje. Ši komisija gali suteikti teises ir išimtis tais atvejais, kai priimami sprendimai žemės konsolidacijos projekte pažeidžia pagrindines taisykles, pavyzdžiui, viršutinių lubų turėjimo dydžius ir maksimalius atstumus tarp pastatų ir žemės sklypų. Planuotojas veda derybas dėl atitikimų teisės aktų nepaisymo planavimo metu. Planuotojas taip pat yra atsakingas už visų kitų teisės aktų laikymąsi. Visi ryšiai su valdžios institucijomis eina per planuotoją.

Žemės sklypų konsolidacijos modeliai, raida ir nauda. (2016 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-sklypu-konsolidacijos-modeliai-raida-ir-nauda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:17