Žemės ūkio individualus darbas


Žemės ūkio referatas. Įvadas. Augalininkystės dalis. Augalo reikšmė ir derlingumas. Augalo vystymosi tarpsniai. Dirvožemio charakteristika. Sėjomaina. Augalo veislė. Agrotechninių priemonių panaudojimas augalo vystymosi tarpsnių metu. Apibendrinimas ir išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Inžinerijos dalis. Žemės ūkio technikos parinkimas ir ekonominis įvertinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kaip ir visiems augalams, taip ir cukriniams runkeliams reikia maisto medžiagų bei drėgmės. Dėl šių elementų trūkumo augimas ir be abejo cukrinių runkelių derlius mažėja. Augalų maisto medžiagos yra cheminiai elementai ar jų junginiai, reikalingi augalams normaliai augti ir vystytis. Bet koks jų stygius stabdo augimą, sukelia fiziologinius sutrikimus, ligas. Cukriniai runkeliai, palyginti su kitais augalais, sunaudoja daug maisto medžiagų, todėl, norint gauti gerą derlių, labai svarbu subalansuotai tręšti. Išaugindami 40 t ha-1 šakniavaisių derlių, iš dirvos per visą vegetacijos laikotarpį jie paima apie 160 kg azoto. Todėl labai svarbu, kad netruktų nei drėgmės, nei maisto medžiagų. Trūkstant maisto medžiagų bei drėgmės cukriniai runkeliai tampa neatsparūs, augalas žūsta, sumažėja fotosintezė ir kita. Bet kokiu atveju taip priveda prie derliau mažėjimo. Cukriniai runkeliai yra ilgos vegetacijos augalai. Pirmų metų cukrinių runkelių vegetacijos periodas yra 130 – 180 dienų, o antrų (sėklojų) 100 – 125 dienos. Cukrinių runkelių vegetacijos laikotarpis apibūdinamas pagal augimo ir vystymosi (fenologinius) tarpsnius. Augalų fenologiniams tarpsniams apibūdinti šiuo metu plačiausiai naudojama BBCH skalė. Ji tinkama vienodais kodais apibūdinti panašius fenologinius vystymosi tarpsnius daugeliui augalų rūšių. Cukrinių runkelių vegetacijos laikotarpis pagal BBCH skalę skirstomas į pagrindinius vystymosi tarpsnius:

0 – pagrindinis augimo tarpsnis: dygimas

8 – pagrindinis augimo tarpsnis: branda

9 – pagrindinis augimo tarpsnis: senėjimas (sėklų derliaus nuėmimas)

Pirmų metų cukrinių runkelių augimo laikotarpis skirstomas į tris periodus: per pirmą periodą, kuris trunka maždaug 1,5 mėn., formuojasi lapų paviršius ir šaknų sistema. Lapai auga greičiau nei storėja šakniavaisis. Per antrąjį periodą, kuris trunka daugiau kaip du mėnesius, sparčiai auga šakniavaisis ir lapai. Trečiame periode (paskutinis vegetacijos mėnuo) lapų augimas sulėtėja, šakniavaisio masė didėja ir jame intensyviai kaupiasi cukrus ir kitos maisto medžiagos. Kritinis laikotarpis – 4 – 5 lapeliai.

Derliaus nuėmimo laikas turi įtakos cukrinių runkelių derlingumui ir šakniavaisių kokybei. Ilgėjant cukrinių runkelių augimo laikotarpiui, didėja šakniavaisių cukringumas. Tačiau, vėlinant cukrinių runkelių nuėmimo laiką, cukraus kiekis šakniavaisiuose didėja tik esant palankioms sąlygoms – kai nelyja ir nešąla. Cukriniai runkeliai subrendę yra tuomet, kai kvėpuodami asimiliatų sunaudoja daugiau nei jų sukaupia. Runkeliai subręsta vėlai rudenį. Cukringojo tipo runkeliai anksčiau užaugina didžiausią derlių ir sukaupia maksimalų cukraus kiekį šakniavaisiuose nei derlingojo tipo. Todėl cukrinių runkelių derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo veislės. Veislės pagal brandą yra grupuojamos į labai ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. Lietuvoje labai ankstyvų veislių cukriniai runkeliai galėtų būti pradedami kasti rugpjūčio 20 d., ankstyvųjų – rugsėjo 1 d., vidutinio ankstyvumo – rugsėjo 15 d., vidutinio vėlyvumo – spalio 1 – 10 d., o vėlyvųjų veislių – tik spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Anksčiau reikėtų pradėti kasti toliau nuo kelių auginamus ir anksčiau sėtus runkelius. Šalnoms ir ligoms stipriai pažeidus lapus, runkelius būtina nukasti, kol nepradėjo želti nauji lapai. Lietuvoje cukriniai runkeliai auga trumpiau negu Vakarų Europos šalyse. Todėl labai svarbu kuo anksčiau juos pasėti ir kuo vėliau nukasti. Tačiau vėlinant derliaus nuėmimą yra pavojus, kad prasidėję šalčiai labai padidins derliaus nuostolius. Cukrinių runkelių kasimo pradžią daugiausiai lemia kiekvieno augintojo galimybės. Reikėtų apskaičiuoti taip, kad kasimas būtų baigtas spalio pirmoje pusėje, o tęstųsi 10 – 12 dienų. Spalio mėnesį cukrinių runkelių šaknų augimas sulėtėja, o cukringumas dar didėja, tačiau cukraus derliaus priedas gaunamas nepatikimas. Auginamų cukrinių runkelių pasėlių plotai nulemia derliaus dorojimo būdus ir mašinas. Runkelių derlius gali būti dorojamas vieno, dviejų, trijų ir keturių eilių prikabinamaisiais ir dviejų, trijų, šešių ir devynių eilių savaeigiais cukrinių runkelių kombainais, kurie yra vienfaziai (vienu metu nupjaunami lapai, iškasimi šakniavaisiai ir kraunama) ir dvifaziai (lapai ir šakniavaisiai nuimami atskirai). Priklausomai nuo to, kaip šakniavaisiai išvežami iš lauko, cukrinių runkelių nuėmimo būdas gali būti srautinis, perkrovimo arba mišrus. Srautinis – kai šakniavaisiai tiesiai iš kombainų kraunami į transporto priemones ir vežami į fabriką. Perkrovimo – kai šakniavaisiai išpilami lauko gale aikštelėse ir iš ten krautuvais kraunami išvežti. Mišrus – kai dalis šakniavaisių tiesiai iš kombainų vežami į fabriką, o dalis – perkraunama.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4364 žodžiai)
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 70 KB
  • Žemės ūkio individualus darbas
    10 - 3 balsai (-ų)
Žemės ūkio individualus darbas. (2015 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-ukio-individualus-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:23