Žemės ūkio integracija į Europos Sąjungą


Ekonomikos referatas. Įvadas. Narystės ES sąlygos. Stojimo į ES procesas. Kaimo gyventojai. Darbo efektyvumas žemės ūkyje. ES institucijos. Tikslai. Principai. Ypatumai. Piliečių teisės. Žemės ūkio gamybos kvotos. Pieno gamybos nutraukimo schema. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas. Biudžetas. Europos sąjungoje veikia keturi struktūriniai fondai. Svarbiausi struktūrinių fondų tikslai. Struktūrinių fondų veiklos principai. Pastarojo meto įvykiai. Stojimo partnerystė/nacionalinė acquis priėmimo programa. ES šiandien.


Nuo nepriklausomybės atkūrimo politinė ir ekonominė Lietuvos orientacija buvo susieta su Europa. Pagrindinis ES narystės kriterijus yra Lietuvos įstatyminės bazės suderinimas su ES įstatymais. Pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Nacionalinis Acquis Priėmimo Planas ir Institucinio Vystymo Planas, Lietuva turi aiškią viziją, kokiu būdu ES Bendrosios žemės ūkio politikos elementai bus perkelti priešįstoriniu laikotarpiu. Lietuva iškėlė sau ambicingą tikslą būti pasiruošusi ES narystei 2004 metų gegužės 1 dieną. Kadangi kai kurie ES acquis suderinimo ir įgyvendinimo elementai, susiję su žemės ūkiu pareikalaus ilgesnio laikotarpio, Lietuva paprašė keleto pereinamųjų laikotarpių.

2000 metais kaimo gyventojų skaičius buvo 1176,8 tūkst. arba 31,8 proc. visų šalies gyventojų. Palyginus su ES duomenimis, (17,5 proc.), šis rodiklis yra gana aukštas. Apie pusę gyventojų sudarė darbingo amžiaus žmonės, tiek dirbantieji, tiek bedarbiai. Moterų užimtumas – 41,8%. Per pastaruosius trejetą metų darbo jėgos pokyčiai kaimo vietovėse nebuvo dideli, tačiau kai kurios tendencijos kelia nerimą: dirbančiųjų skaičius mažėja, o nedarbas auga. Vertinant aktyvumo lygį, pastebėtina, kad kaime (57,7 proc.) jis yra žemesnis nei mieste (63,2 proc.). Skirtumas tarp užimtumo lygio kaime ir mieste yra nežymus. Atitinkamai, kaimo vietovėse jis sudaro 51,3 proc. o mieste 52,6 proc. nuo visų gyventojų. Kita vertus, 2000 m. duomenimis nedarbo lygis miestuose (16,7 proc.), yra didesnis nei kaimuose (14,6 proc.). Tačiau nedirbančiųjų amžiaus struktūra kaimo vietovėse yra labai nepalanki ekonominei plėtrai - pagal 2000 m. pabaigos statistiką, jaunimo iki 25 m. amžiaus nedarbo lygis sudarė 33,8 proc.

Apie 56 procentai žemės ūkio dirbančiųjų yra pensinio amžiaus. Net du trečdaliai ūkininkų yra 60 ir daugiau metų amžiaus, ir tik du procentus sudaro asmenys iki 30 metų. Žemas pragyvenimo lygis ir kiti nepalankūs faktoriai (traumos, profesinės ligos) nulemia kaimo gyventojų gyvenimo trukmę: 1999 metais ji buvo 5 procentais trumpesnė nei miesto gyventojų. Lyginant su miesto gyventojais, Lietuvos kaimo gyventojų išsilavinimas yra žemesnis.

2001 metų duomenimis, pajamos vienam gyventojui sudarė 409,5 lito per mėnesį (miesto gyventojų – 455,4 lito/mėn., kaimo gyventojų – 310,9 lito/mėn., žemės ūkio dirbančiųjų – 249,9 lito/mėn.).

Didelį žemės ūkio veikla užsiimančių Lietuvos gyventojų skaičių apsprendžia žemas darbo efektyvumas, dalinis užimtumas ir maži ūkiai. Didesnį darbo efektyvumą stambesniuose ūkiuose (50 hektarų ir daugiau) nulemia turima žemės ūkio technika ir įranga. Pajamų didėjimas susijęs ir su ūkio dydžiu, nes didesni ūkiai gali įsigyti žemės ūkio technikos ir padidinti darbo efektyvumą.

Europos regioninis plėtros fondas ir Europos socialinis fondas, kuriems skiriama didžioji dalis visų ES struktūrinių lėšų, užima ypatingą vietą tarp struktūrinių fondų. Šių dviejų fondų finansuojamos priemonės sudaro tarytum visos ES struktūrinės politikos šerdį – abu fondai figūruoja bet kurio struktūrinę paramą gaunančio regiono plėtros planuose, jų priemonės glaudžiai derinamos tarpusavyje. Tuo tarpu Europos žemės ūkio vystymosi ir garantijų fondas, Žuvininkystės plėtros fondas, bei Sanglaudos fondas yra daugiau sektoriniai instrumentai, daug glaudžiau susiję su atitinkamomis šakinėmis ES politikos (žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, aplinkos), ir jų finansuojamos priemonės dažnai nėra taip glaudžiai derinamos su Europos socialinio fondo programomis.

1989 m. priimti detalesni Struktūrinių fondų veiklą reguliuojantys principai:

Koncentravimas. Po struktūrinių fondų reformos buvo įvesta praktika lėšas skirstyti ir administruoti koncentruotai – pagal paramas tikslus ir regionus.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 17 puslapių (4097 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Žemės ūkio integracija į Europos Sąjungą
    10 - 1 balsai (-ų)
Žemės ūkio integracija į Europos Sąjungą. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemes-ukio-integracija-i-es.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:04