Žemėtvarkos diplominis


Geodezijos diplominis darbas. Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, atliekant pėsčiųjų-dviračių tako pauošniai – plateliai projektavimą. Įvadas. Profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu sąrašas. Informacijos šaltinių apžvalga. Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai atliekant pėsčiųjų – dviračių tako pauošniai – plateliai projektavimą. Darbo metodika ir priemonės. Plano geodezinis pagrindas. Topografinis planas. Horizontalioji ir aukščių (vertikalioji) nuotrauka. Inžinerinių statinių nuotrauka. Trasos matavimas ir piketavimas. Niveliavimas. Pėsčiųjų- dviračių tako išilginis projektinis profilis. Pėsčiųjų – dviračių tako skersinis projektinis profilis. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados ir pasiūlymai. Anotacija. Annotation. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai.


Pėsčiųjų ir dviračių takai – tai susisiekimo sistemos dalis, skirta nemotorizuotų eismo dalyvių susisiekimui. Jie formuojami, kad užtikrintų patogų ir saugų eismą, nesudarytų papildomų problemų motorizuojamam transportui. Lietuvoje dviračiams nepatogus klimatas – žiemą šaltą, slidu ir snieguota, rudenį ir pavasarį – šlapia ir purvina. Lietuvoje dviračių ir pėsčiūjų takams taip pat nepalankus ir reljefas. Sukurti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą yra labai brangu. Alternatyvi strategija susisiekimą dviračiais vertina kaip reikšminga trumpų nuotolių susisiekimo sistemos dalį, kuri ateityje turės vis didesnę svarbą. Dėl tos priežasties dviračių eismui, kaip ir kiekvienai kitai transporto rūšiai yra reikalingas kelių tinklas, jungiantis visus pagrindinius traukos objektus. Pagrindiniai argumentai yra du. Pirma – tolesnė automobilizacija sugriaus žmogui tinkamą aplinką, antra – ateina persisotinimas technikos stebuklais, kurie tiek palengvina žmogaus gyvenimą, jog reikia ieškoti fizinio krūvio kūno sveikatai. Iki masinio šalies urbanizavimo, melioravimo mūsų kraštą dengė žaliųjų kelių tinklas. Kultūros paveldo išsaugojimo požiūriu reiktų planuoti išlikusių senųjų kelių, traktų atkarpų panaudojimą bei atkūrimą. Šiuo metu žaliakeliais galima įvairdyti tik parkų keliukus ir takus, kuriuose nedraudžiamas dviračių eismas. Tako planas ir išilginis profilis suprojektuoti LKS-94 koordinačių ir Baltijos aukščių sistemose. Kelyje yra intensyvus vietinių gyventojų, turistų ir dviratininkų eismas. Pėsčiųjų – dviračių tako trasa pereina kalvota vietove su užpelkėjusiomis žemumomis. Tako trasa kerta vieną melioracijos grovį ir du upelius. Kelio, palei kurį suprojektuotas pėsčiųjų – dviračių takas, žemės sankasos šlaitas, yra netvarkingas, apaugęs medžiais ir krūmais, apsodintas medeliais. Pėsčiųjų – dviračių tako trasa suprojektuota, vadovaujantis Žemaitijos nacionalinio parko architekto A.Mockaus. 1999 metų eskiziniu projektu – shema, kartu tenkinant Automobilių kelių projektavimo normų ir taisyklių PNT-K 95 reikalavimus horizontalių kreivių spinduliams. Tako trasa maksimaliai priartina prie esamo kelio. Dalis trasos sutampa su išlikusia senkelio žemės sankasa. Tako išilginis profilis suprojektuotas, maksimaliai prisitaikant prie esamo žemės paviršiaus, ypač tuose ruožuose, kur išlikęs senkelis. Iš kitos pusės, išilginiai nuolydžiai ir vertikalių kreivių spinduliai tenkina PNT-K 95 reikalavimus. Ant durpyno tako žemės sankasa įrengiama: pirma - pašalinant durpes, kai durpyno gylis mažesnis už 1m., antra – paklojant po sankasa geotekstilę, kai durpyno gylis viršija 1m. Dvejose vandentakose pailginamos kelią kertančios vandens pralaidos. Griovyje tarp kelio ir tako įrengiami vandens surinkimo šulinėliai. Vienoje vandentakoje įrengiama atskira vandens pralaida. Šių pralaidų antgaliai stiprinami lauko akmens grindiniu ant betono pagrindo. Be to, vandens nuleidimui nuo kelio ir tako įrengiamos dvi naujos 0,6m. Diametro pralaidos žemose vietose. Vandentakų vietose įrengiami mediniai apsauginiai atitvarai ant statramsčių. Įrengiama 5 cm storio atsfaltbetonio 0/8 – V danga ant 15 cm storio pagrindo iš sodrinto žvyro su 30 % dolomitinės skaldos priedu ir 20 cm apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš smėlio. Vykdant darbus Žemaitijos nacionalino parko teritorijoje, būtina dėmesį skirti aplinkos apsaugai – išsaugoti medžius ir medelius ( išskyrus numatytuosius pašalinti), nepažeisti jų šaknų, kamienų, tinkamai sandėliuoti nukastą dirvožemį it t.t. Baigiamajame darbe bus nagrinėjamas pėsčiųjų – dviračių tako Pauošniai – Plateliai projektavimas ir tyrinėjimas.

Darbo tikslas – išnagrinėti pėsčiųjų - dviračių tako Pauošniai - Plateliai inžinerinius geodezinius tyrinėjimus.

Darbo objektas – Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, atliekant pėsčiųjų – dviračių tako Pauošniai – Plateliai projektavimą.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti informacijos šaltinius, susiėjusius su baigiamojo darbo tema;

2. Išanalizuoti topografinio plano geodezinį pagrindą;

3. Išnagrinėti kitus pėsčiųjų – dviračių tako Pauošniai – Plateliai vykdytus inžinerinius geodezinius darbus.

Darbo metodai:

1.Surenkama ir įvertinama ankščiau atliktų kartografinių ir geodezinių tyrinėjimų medžiaga;

2.Rekognoskuojama numatomų darbų teritorija;

3.Sudaromas topografinės nuotraukos geodezinis pagrindas;

4.Sudaromas topografinis planas;

5.Atliekamas teritorijos niveliavimas;

6.Sudaromas pėsčiųjų – dviračių tako tako išilginis projektinis profilis;

7.Sudaromas pėsčiųjų – dviračių tako skersinis projektinis profilis;

8.Pėsčiųjų – dviračių tako Pauošniai – Plateliai trasos nužymėjimas vietovėje.

Žemėtvarkos diplominis. (2015 m. Kovo 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemetvarkos-diplominis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:25