Žemėtvarkos projektų rengimo analizė


Žemėtvarkos kursinis darbas. Įvadas. Žemėtvarkos projektų rengimo analizė. Ūkininko ūkio vidinės žemėtvarkos projekto rengimas. Projekto parengiamieji darbai. Ūkio gamtinių ir ekonominių salygų charakteristika. Ūkininko ūkio sodybos projektavimas. Statybos privačioje ūkininko žemėje. Vietos sodybai parinkimas. Kelių tinklo projektavimas. Kultūrinių ganyklų projektavimas. Sėjomainų tipų nustatymas ir laukų projektavimas. Projekto ekonominis pagrindas. Žemės ūkio augalų derlingumo planavimas. Augalinės produkcijos paskirstymas ir pašarų balansas. Ekonominis pasėlių išdėstymas. Išvados ir rekomendacijos. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Darbo tikslas: Parengti Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą.

Uždaviniai: 1) išanalizuoti ūkio gamtines ir ekonomines salygas;

5) išanalizuoti projekto ekonominį pagrindą.

Darbo objektas: Kauno apskrities Raseinių rajono savivaldybės Steponkaimio kadastro vietovės Steponkaimio kaime, ūkininko ūkis, sklypo Nr. 39. Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas.

Žemės savininkas su projekto rengėju sudaro sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti.

Rengiant kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą turi būti pateikta:

Projekto sprendinių brėžinyje, priklausomai nuo planavimo darbų turinio, pažymima:

Patvirtintas kaimo (ūkio vidinės) plėtros žemėtvarkos projektas galioja neterminuotai, kol bus įgyvendintos numatytos priemonės. Kaimo (ūkio vidinės) plėtros žemėtvarkos projektą įgyvendina žemės savininkas. (Lietuvos Respublikos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, 2004).

Statybų privačioje žemėje reglamente teigiama, kad žemės ūkio paskirties žemėje laikomasi šių nuostatų:

Ūkije yra nemažai įsiterpusių pelkių. Jas neįmanoma nusausinti, todėl nutarta tarp pelkių įrengti kultūrinę ganyklą.

Ūkije nėra sodybos, todėl ją reikės suprojektuoti. Ūkis yra didelis todėl geriausia būtų sodybą įrengti viduryje sklypo, kad būtų patogu nuvažiuoti į laukus. Sodybai nebuvo parinkta vieta šalia kelio, nes kelio apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus. Taip pat sodybai neprojektuota vieta prie melioracijos kanalų, nes gali būti pažeistos melioracijos sistemos, kurias žemės savininkas privalo tausoti.

Ūkio specializacijos pagrindinė sritis – gyvulininkystė. Ji derinama su augalininkyste taip, kad ūkije laikomi gyvuliai sunaudotų išauginamą neprekinę (skirtą pašarams) produkciją. Daugiausia ūkije planuojama laikyti karves bei galvijų prieauglį, kadangi dalis pasėlių (daugiametės ir vienmetės žolės) ir žemės ūkio naudmenų (pievos ir ganyklos) auginami pašarams. Kiaulių neplanuojama auginti, nes kiaules auginama ūkiuose kuriuose išauginama daugiausia pašarinių grūdų.

Iki savivaldybės centro Raseinių miesto - 27 km, iš jų 4 km žvyrkelio , o 23 km asfaltas.

Iki apskrities, t.y. Kauno miesto - 111 km, taip pat iš jų 4 km žvyrkelio, o 107 asfaltas.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planas pateiktas 2 priede.

Į žemės ūkio naudmenas yra įsiterpusios pelkės. Tai nuolat drėgme pertekę plotai, kuriuose vyksta dirvožemių pelkėjimo procesas, auga pelkėms būdingi augalai ir yra susidaręs durpių sluoksnis.

Kadangi ūkis yra didelis, užima 43.40 ha žemės ploto, sodyba projektuojama sklypo viduryje, mažiausiai nutolusi nuo žemės ūkio naudmenų. Sodybai skirtas plotas užima 0.72 ha.

Pastatus sodyboje reikėtų išdėstyti taip: aukščiausioje vietoje statyti gyvenamąjį namą, tvartus statyti pavėjui nuo namo (sanitarinis atstumas – 50 m). Sodybos pastatus rekomenduojama statyti aplink kiemą.

Šachtinis arba gręžtinis šulinys tiri būti įrengtas pagal techninius reikalavimus. Sanitarinę apsaugos zoną reikėtų apželdinti daugiametėmis žolėmis, krūmais ir medžiais, o 3 m spinduliu aplink šachtinį šulinį įrengti gyvatvorę(R. Survila ir kt. 1996).

Ūkininko ūkio žemė yra prie vietinės reikšmės kelio Ž - 12, apsaugos zonos plotis -10 m. Kelias naudojamas vietiniam susisiekimui, jis priklauso Raseinių rajono savivaldybei.

Kelių tinklas ūkije turi būti patogus susisiekti iš ūkinio centro į sėjomainų laukus bei kitus objektus. Kadangi ūkio žemė yra palei jau nutiestą kelią ir į visus sėjomainos laukus galima juo privažiuoti, tai nereikės projektuoti naujų kelių į laukus. Naujas kelias bus projektuojamas tik į ūkininko sodybą.

Kelias projektuojamas taip, kad būtų kuo mažesnės jo tiesimo ir naudojimo išlaidos. Ūkininko sodyba bus sujungta su vietinės reikšmės keliu.

Parinkti reikalingiausi techniniai parametrai: II kategorijos kelias, kurio sankasos plotis 6 m., dangos medžiaga – žvyras. Pasirinktas II kategorijos kelias, nes keliu reiks privažiuoti prie sodyboje esančių ūkinių, gamybinių pastatų.

Žemėtvarkos projektų rengimo analizė. (2016 m. Sausio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/zemetvarkos-projektu-rengimo-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:38