Žieminio rapso gamybos valdymas


Žemės ūkio kursinis darbas.

Žieminių rapsų auginimas ir naudojimas rapsų kilmė ir paplitimas. Rapsų botaninės ir biologinės savybės. Skrotelės lapai. Stiebo lapai. Veislės ir auginimo sąlygos. „ Rapool “. „ Titan “ –. „ Visby “. „ Kronos “. „ Sunday “. Produkcijos realizavimo rinka. Žieminių rapsų gamybos valdymas žieminių rapsų pasėlių plotai ir struktūra. Rapsų sektoriaus produkcijos pokyčiai ir struktūra. Žemės ūkio augalų pasėlių plotų struktūra. 2012. Rapsų sektorius. Žieminių rapsų produkcijos gamyba Poreikis augimo sąlygoms. Dirvožemio parinkimas. Vieta sėjomainoje. Dirvos dirbimas. Pasėlių priežiūra. Rudens periodas. Pavasario periodas. Derliaus nuėmimas. Žieminių rapsų produktų rinkos samprata ir specifika. Žieminių rapsų auginimo bei realizavimo rezultatai ir jų veiksniai Auginimas. Žieminių rapsų auginimo efektyvumas ir plėtotės problemos. Informacinių šaltinių sąrašas.


Rapsas (Brasica napus var. oleifera) kaip aliejinis ir pašarinis augalas auginamas apie 6000 metų. Pasaulyje kasmet juo užsėjama apie 10 mln. ha. Lietuvoje anksčiau augintas žaliam pašarui, o kaip aliejinis augalas plačiau pradėtas auginti tik keletą metų. Pastaraisiais metais rapso aliejus imtas naudoti kaip degalų priedas vidaus degimo varikliuose todėl jų auginama vis daugiau.

Žemės ūkio produkcijos gamyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug žinių. Ūkininkai turi atlikti sudėtingus sprendimus per trumpą laiką. Šis procesas apima žemės ūkio verslo strategijos ir technologijų, technologinių operacijų ir sprendimų pasirinkimą, produkcijos kokybės valdymo, išteklių paskirstymo ir t. t., kuri padeda gauti ūkio pajamas ir tuo pačiu metu, palaikyti dirvožemio našumą ir auginti žemės ūkio produkciją su minimaliu neigiamu poveikiu aplinkai.

Šio darbo tikslas: išanalizuoti žieminio rapso gamybos valdymą.

Plačiau rapsais imta domėtis XIX amžiuje. Iš jo buvo gaminamas techninis aliejus pramonei. XX amžiaus pirmoje pusėje rapsus augino plačiai pašarui ne tik Europoje, bet ir JAV.

Per 10 metų rapsų derlingumas padidėjo nuo 1,37 t ha -1 iki 1,53 t ha-1 . Didžiausia rapsų sėklų tiekėja yra Kinija - 9,7 tūkst.t, po to Kanada - 8,2 tūkst.t, Indija - 5,8 tūkst.t. Iš Europos šalių pasaulyje ketvirtoje vietoje kaip rapsų sėklų tiekėja yra Prancūzija (4459 tūkst.t), o po jos - Vokietija (3898 tūkst.t). Didžiausias rapsų derlingumas pasaulyje ir Europoje 1999 m. gautas Anglijoje - 3,32 t/ha, po to Prancūzijoje - 3,27 t ha-1, Vokietijoje - 3,25 t ha-1 ir Danijoje - 3,07 t ha-1

Iš Lietuvai artimesnių šalių rapsai didžiausią ariamosios žemės dalį užima Vokietijoje — 7,8%, po jos Danijoje — 4,6%, Švedijoje ir Suomijoje - po 2,5%, Lenkijoje — 2,1%. Europos Sąjungos valstybėse vidutinis rapsų derlingumas 1999 m. - 2,69 t ha-1 . Nuo 1995 m. rapsų derlingumas didėjo labai nežymiai — 8%, o nuo 1998 m. beveik nesikeitė. Kaip aliejiniai augalai rapsai 67% derlingesni už saulėgrąžas bei 7 kartus daugiau — negu sojų pupelės.

Šaknys. Pagrindinė žieminių rapsų šaknis liemeninė, ne storesnė už stiebą. Stiebo ir šaknies sandūros diametras 2-3 cm (YnMaHuc, 1972). Liemeninė šaknis skverbiasi į dirvą iki 2 m. Mažiau šakojasi šaknys. Šaknų masė mažesnė negu žieminių rapsų, bet stambesni atsišakojimai 25-45 cm gylyje. Viršutinėje pagrindinės šaknies dalyje atsišakoja 5-6 šoninės šaknys, sudarančios 60-80 cm skersmens šaknyną ir pasiekiančios 0,5 m gylį (YnMaHuc, 1972). Palankiomis augimui sąlygomis vasarinių rapsų šaknys labai greitai auga. Dviejų tikrųjų lapelių tarpsnyje pagrindinė šaknis pasiekia 30-40 cm gylį, o po mėnesio (4-5 lapeliai) - 60-70 cm. Derliaus brendimo metu šaknis apsiekia- 2,6-3 m. (Opo6neHKO, 1959).

Daigai. Žieminių rapsų daigai turi dvi sėklaskiltes, išsidėsčiusias asimetriškai dirvos paviršiuje. Augimo pumpuras yra gemalo viršūnėje tarp skilčių. Skilčialapiai melsvai žali. Apatinė jų pusė turi violetinį atspalvį. Poskiltis blyškiai žalsvas (Mana^eHKO, 1989).

Vaisiai. Rapsų vaisiai yra vadinami ankštaromis. Ankštara 6-11 cm ilgio, 4-6 mm pločio dėžutė, turinti dvi sąvaras. Ankštara prie stiebo prisegta stačiu kampu, kartais buku kampu, lygi, rečiau mažai gumbuota. Į išorę ankštara baigiasi plonu smaigaliu, kuris sudaro 1/5-1/6 jos ilgio. Vienas augalas vidutiniškai užaugina 200430 ankštarų (YTeym, 1979). Kai kurie autoriai nurodo išimtinius atvejus, kai žieminių rapsų augalas turėjo 1,8-2,2 tūkst. vnt. ankštarų (OpoGneHKO, 1959; Mana^eHKO, 1989). LŽŪU bandymų metu Lietuvoje registruotų rapsų veislių vienas augalas priklausomai nuo agrotechnikos suformavo vidutiniškai 260-280 ankštarų (Pekarskas, 2001; Velička, 2002). Vienoje ankštaroje būna 20-35 sėklos (YTeym, 1979; Pekarskas, 2001).

Žieminio rapso gamybos valdymas. (2016 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/zieminio-rapso-gamybos-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:25